QUOTE(lutuke123 @ 2019 12 21, 23:10)
Gaila, kad taip, bet gal ir i gera? :4u
Manau, kad blogai tikrai nebus. Isgyvensiu ir susikursiu kita gyvenima. Nesu is tu desperaciu, kur be vyro gyvenimo nemato. Juolab, kad galiu nelaukti fizines neistikimybes, galiu vyrui pasakyt, kad viska zinau ir liepti rinktis. Bet manau, kad geriau bus, jei tai bus jo paties apsisprendimas. Be prievartos. Juk jei dabar kelsiu ultimatumus, o jis pasirinks mane, tai juk visa gyvenime nesekiosiu kur jis ir su kuo. Nenoriu pati i paranoja pulti.
Del santuokos ir as neturejai jokiu reikalavimu ar nusistatymu. Man visad atrode, kad jei zmones nori buti drauge, tai ir gali sueiti, popieriai tam nereikalingi. Aisku, daugiau musu atveju. Kitu zmoniu kitaip. Nes jei du zmones nieko neturi, pradeda kartu kurti savo gerbuvi, gimdo vaikus, tada taip, tas popierius yra palengvinimas.
O dabar mes neturim nei bendro turto, nei vaiku. Jis savo vaiku irgi neturi. Gal ir sugalvojo, kad nori tureti, todel iesko 20 metu jaunesnes? Nezinau, bet jei butu tikrai labai norejes, nebutu atsisakes issitirti nevaisingumo klinikoj. O dabar mes net nezinom kuris is musu nevaisingas ar abu. Bet as jam kelio i jo laime neuzstosiu. Tai bus jo sprendimas su visom pasekmem, gerom ar blogom.
Papildyta:
QUOTE(Monteverte @ 2019 12 22, 11:39)
rankos...

jis kažkaip atsistūmė megztinio rankoves ir aš kažkaip atkreipiau į tai dėmesį, kažkokia kaip šiluma užliejo. Tada nusprendžiau susitikti dar kartą. O tada pasirodė, kad jis visai kitoks nuo kitų mano pažinotų. Jis labai nuoširdžiai manimi rūpinosi, pvz. ar man nešalta, klausė kaip jaučiuosi šiandien. Joks kitas man tokių klausimų neužduodavo, dzin jiems būdavo tokiuose metuose tokie dalykai. Jiems gal rūpėtų, kad aš su mini sijonu vidury žiemos ateičiau, bile gražiai
Nieko sau kaip grazu ir romantiska ....
Dieve, meldžiu tave išminties, kad suprasčiau savo vyrą; meilės, kad jam atleisčiau, ir kantrybės, kad pakęsčiau nuotaikų kaitą. Nes, Dieve, jei paprašyčiau stiprybės, mirtinai jį primuščiau. Amen.