QUOTE(mylimuke! @ 2019 12 21, 18:24)
Opa
Ar dabartine situacija kazkaip itakojo tavo poziuri i santuoka? O kai tekejai, irgi taip mastei, ar tada laikei santuoka svarbia?
Vyrui BUVO tada santuoka svarbi. Man tai tebuvo formalumas. Abu turejom sukaupe turta, neatrode, kad turesim kokiu bendru finansiniu isipareigojimu ar pan. TADA man atrode, kad santuoka tik popierius stalciuj, o dabar vyrui tas popierius nieko nereiskia, kaip ir pati santuoka. Jam nuotykiu reikia! Antra jaunyste pajaute..... Liudna, bet pasirode, kad buvau teisi. Santuokos liudijimas nieko negarantavo, nei meiles iki grabo lentos, nei istikimybes, o su tuo ir pagarbos. Gerai bent, kad pavardes nepasikeiciau. Santuoka jam pasirode tik formalumas, o greit gal lauks kitas formalumas - skyrybos. Suprasciau, kad jam kazko truke butu : demesio, sekso, maisto namuose ar as buciau kokia baidykle patapus. Pasirodo, esu kam jau sena, nors jaunesne 12 metu.... Bet ma ji velniai. Ir be vyro isgyvensiu, jei jis toliau sieks savo nauju "tikslu". Ir zinau, kad daugiau tikrai netekesiu. Gal pasimatymai, savaitgaliais kartu, bet ne daugiau. Nera reikalo save kazkam atiduot. Neivertins. Sutryps ir iseis.
O atsakant i temos klausima: taip, galima atgaivinti jausmus, bet tik jei abi puses to nori. O jei tik viena, tai nors ir ant blakstienu stok- nieko gero nebus. O del pasitikejimo? Cia jau individualiai. As tikiu, kad jei karta isdave, tai ir toliau taip darys.
Papildyta:
QUOTE(Lisitėja2 @ 2019 12 21, 20:00)
Pagarba, Leksa.Sutuoktinių gali būti ne vienas, o gimdytojai yra vieninteliai ir nepakartojami.Ypač mama.
Vat butent, dabar isitikinau, kad vyrai ateina ir iseina. O tevai, broliai, seses yra vieni.
Dieve, meldžiu tave išminties, kad suprasčiau savo vyrą; meilės, kad jam atleisčiau, ir kantrybės, kad pakęsčiau nuotaikų kaitą. Nes, Dieve, jei paprašyčiau stiprybės, mirtinai jį primuščiau. Amen.