Gyvenimo uzbaigimo menas (Visiška blevyzga)

Man neidomu, kas juokingas. Tie psicholgai tinka tik visiskiems primtyvams, ar kokioms primityvioms problemoms spresti, kitaip taii pasakiskos laiko sanaudos ir pinigu sanaudos, nes tik VIENETAI geru specialistu. Nereikia buti proto bokstu, kai tai suvokti.
Dar ten jie nukreips pas spichiatra prirasys vaistu, nes nieko daugiau ten nesugeba ypattingo

NetikrasPasaulis puikiai cia viska suvokia ir teisingai daro, kad pas juos nesirodo...

Teisingai, teisingai.... Tik ar jums lengviau nuo to, kad esat uzsisklendę savy ir nei psichologai, nei artimieji, nei draugai jums neegzistuoja. Žinot labai geras dėsnis - koks pats esi, tuo ir kitus tepi. Kodėl nemanot, kad tai ką galvojat apie kitus yra 100proc. Apie save. Čia net psichologu but nereikia kad suprast.

O jei ne, tik aplinkui visi blogi, tuomet raskite ką nors gero, ką nors tikro, sukurkite dviese pasaulį kuriame vienas kitam rūpite, susirašykite ir bendraukite. 

Tiesiog, kad kažką gautum iš kitų reikia ir duoti, o ne tik kaltinti kitus, praeitį, aplinkybes, kad šiuo metu yra blogai. Viskas ko reikia tai artimi žmonės šalia, padarykite žingsnį vienas kito link. 

Koks nicas buvot anksciau?

Sitas

LENGVA PASAKYTI. SUNKU PADARYTI.. Taip dvasines vertybes yra neikainojamos.. Rasti zmogu? Zinot kiek laiko ir pastangu reikia pazinti zmogu kad juom pradetum pasitiketi ar priimtum jo pagalba.. Kartais net viso gyvenimo neuztenka pazinti zmogu, o cia dar joooo,  reikia pasikalbeti..

Taii va ismok pazinti... tikrai nereikia viso gyvenimo, kad esme suvokti.

Kaip? Gal pavyzdziuka

Va tavyje matau didele problema is karto, kalbi tik apie kitu duodama pagalba. Tai vadinasi parazitizmas, negeras dalykas...
Pagalvok, ka galetum kitam zmogui suteikti, ko jam reiktu?

As visa esu labai didele problema, bet jau kuri laiko nepriemiau pagalbos nes veliau zmones kazko nori mainais atgal todel man negalioja pabrauktas zodis. Ir zinai ka? man vienas labai artimas zmogus yra pasakes toki dalyka: Koks tikslas bendrauti su tavimi jei nieko is taves negaliu naudingo pasisemti? Tada isvis kokios vertybes sitame pasaulyje egzistuoja?

Taip IDOMUCIA, galeciau myleti ir gerbti, galeciau net visa savo pasauli atiduoti. Neesu tas asmuo kur tik ima ir viskas.. Greiciau is manes visi ima kaip kokie grobuonys, nes nesugebu kartais pastoveti uz save. Anksciau man patikdavo padeti kitiems bet tai pasibaige, nes papuldavo visokiu kvailu situaciju; kad vienas neivertina, kitas isvis gal apreke ar sako kad kvaila tai.. Nu ir tada suvoki per laika kad ka cia... Aisku nesakau yra buve ir smagiu akimirku, kai kazkam padedi ir tai tikrai geras jausmas, bet vistiek po kuriuo laiko zmones pradeda elgtis su tavimi kaip su kokiu siuksliu maisu. Tikrai drasiai galiu pasakyti neesu grobuonis, esu tikrai daug davusi tai savo draugams ar tai net nepazystamiems..

EDIT: nenoriu pasakyti kad as va vienintele nekaltute o visi aplink kalti, daug yra ir mano kaltes, kvailumo ir klaidu. Bet esme tokia, kai pamaciau kokie kiti zmones yra blogi, nesinori ir paciai dorai buti. Suprantate tikiuosi, as vis dar jauna siela ir nemoku saves isreiksti.. o jus galetumete manes taip kritiskai nevertinti is keliu postu.. Nes visgi nezinot kokiu gyvenimo keliu ejau ir ka jame padariau, taip kaip as nezinau su jumis. Tikiuosi nesupyksit.

Niekas ant tavęs ir nepyksta

Viskas yra gerai. 

Juk mes nežinome kokia tu buvai praeityje, kokios aplinkybes buvo, mes matome tik dabartį, tai kokia esi šiuo metu. Bet ar yra kas nors kita? Dabartis yra. Daugiau nieko. Tad gyvenk šia diena. Rask balansą tarp '' būti gera'' ir' '' šiukšlių maišas''. Negalvok, kad kiti yra blogi, nes tu taip pat nežinai jų istorijos.

Tiesiog forumas yra toks dalykas, kai tau realiai gali žmonės pasakyti tiesą ir situacija iš šalies DABAR. Išreikšti savo nuomonę. Be to pati pradėjai nuo minčių apie savižudybę, o ką kitiems daryti pamačius tokia istorija? Parašyti būdą gera kaip ir išgirsti žiniasklaidoje kaip būtent taip nusižudė jauna mergina? Jausti kaltę uz tai ką tu padarei?

Suprantu, kad bemaž ir pati supranti ir nenori pamokslų, bet kažkiek atsižvelk į patarimus, nes čia ne iš blogos valios rašoma, o viskas tik tavo gerovei. Žmonės aukoja tau savo laiką ir vidines jėgas, kad suteiktų tau palaikymą, pamokslą, kad tik tu to nedarytum ir dar stengiasi, kad taisytum savo požiūrį, kad likusi gyvenimą nū gyventum be tokių minčių ir būtum laiminga. Tik tiek  

Supratau tik viena, kad nieko dietu zmoniu i tokius dalykus geriau neitraukti ir kodel kiti iseina nieko nepasake.. Noriu pasakyti visiems aciu kurie sugaisote cia laika ir meginot man kvailei padeti ir noriu kartu atsiprasyti kad jus i tai iveliau.

O dabar viso..