cia dar nieko, bet kai anyta moteri isvadina visaip, nes si negali pagimdyti , tada liudna
QUOTE(Reika @ 2010 01 21, 11:21)
cia dar nieko, bet kai anyta moteri isvadina visaip, nes si negali pagimdyti , tada liudna
siaubas, ne zmogus tada tokia uosviene. juk moteris moteri turetu suprasti...
na kai kurie zmones vis dar masto,kad moteris reikalinga tik vaikams gimdyti 
gi net baznycia istuokia, jei kuris is sutuoktiniu nevaisingas
gi net baznycia istuokia, jei kuris is sutuoktiniu nevaisingas
QUOTE(zyle @ 2004 09 02, 10:58)
O jums kartais neatrodo, kad nemylite savo anytų "iš idėjos", vien tam - kad ji anyta. Aš save dažnai sugaunu tokioje "būsenoje", ber ar tai gerai - kitas klausimas.... Rodos tokios gyvenimiškos smulkmenos - ne tą pasakė, ne taip padarė ir t.t, mama taip padarytų - net dėmesio nekreiptum, o va anyta- tai jau pasaulio pabaiga.. 
Mano mintis pasakei. Ir aš taip galvoju, kad savo draugo mamos kartais nemėgstu ,,iš idėjos." Ji normali moteris. Nesikiša kur nereikia ir jokių apkalbų neskleidžia. Kaip tik gal per daug santūri su manim. Bet nelimpa prie širdies. Tu teisi su mama kad ir apsipykstam, bet apsisukam ir vėl gerai, vėl kavą kartu geriam, kalbamės be jokios įtampos. O su anyta taip neišeitų...jo čia meilės nerasta. Bet abipusė pagarba būtina. Su uošviu kitaip. Limpa jis man labiau prie širdies...
Papildyta:
[quote=Fanore,2009 09 29, 17:46]
Sena, kaip pasaulis tiesa-vaikus auginame ne sau, o busimiems partneriams, taip buvo ir bus, i nereikia pusti pries veja.Dukros taip, jos daugiau mamoms, o va sunus, deja auginame marcioms.Ir as ta turiu omenyje, jau 10metu, ir tikrai zinau, kad busiu gera anyta, nes, na tiesiog zinau.Gal esu per daug egoistiska, susitelkusi i save, bei santykius su vyru, ir vaikai pas mane jau dabar labai savarankiski, kuo labai didziuojuosi.Todel, tikiu, kad jei vaikai bus laimingi, laiminga busiu ir as.
Aukso verti žodžiai. Vaikai ateina per mus, kad gyventų savarankišką gyenimą. Jie nėra mūsų nuosavybė, o Dievo dovana. Manau problema tame, kad daugelis žmonių nemąsto apie šias gyvenimo tiesas. Šituos dalykus supranta žmonės turinys gyvenimo išminties, kuri visiškai nesusijusi su išsilavinimu, protu, padėtimi visuomenėje ir pan. Visi šitie anytų ir marčių konfliktai atspindi psichologines žmonių problemas, kompleksus, įdingus įsitikinimus ir daugelį kitų nesuvoktų ir neišspręstų dalykų.
baikit aiskinti,kas anytos nemegstat is idejos.
Vyra isimylejot, o tevu jo nesirinkot, cia jums ne draugai.
Gi draugais irgi tampa ne visi, buna zmogus malonus draugiska, bet nenori su juo draugauti ir tiek, tas pats ir su anyta ar Vyro broliais seserimis arba vyro draugais,.Gi jei ne mylimais tai su tuo asmeniu net nebendrautum.
Bet va islieka esme, jei to zmogaus nei mylit, nei jis jums rupi, bendraujat kaip su visais, be izeidinejimu ir be meilikavimu. Tai kodel tas zmogus jus izeidineja, uzgaulioja?
Vyra isimylejot, o tevu jo nesirinkot, cia jums ne draugai.
Gi draugais irgi tampa ne visi, buna zmogus malonus draugiska, bet nenori su juo draugauti ir tiek, tas pats ir su anyta ar Vyro broliais seserimis arba vyro draugais,.Gi jei ne mylimais tai su tuo asmeniu net nebendrautum.
Bet va islieka esme, jei to zmogaus nei mylit, nei jis jums rupi, bendraujat kaip su visais, be izeidinejimu ir be meilikavimu. Tai kodel tas zmogus jus izeidineja, uzgaulioja?
As nesipykstu su anyta, geras ji, nuosirdus zmogus, bet nelimpa ji man ir viskas. 
Atrodo, kartais nesuprantu as jos, kartais, o tiksliau - daznai - ji manes.Tikriausiai daugiau viska itakoja gyvenimo budas, paziuros, nei psichologines problemos.Bet stengiames priimti viena kita draugiskai, pagarbiai, islaikydamos tam tikra atstuma.
O kaip cia sake viena moteris, kad anyta, kaip antra mama, tai tokie santykiai verti plunksnos ar tai tam tikro tyrimo. Arba zmogus gal per daug bandantis prisitaikyti prie situacijos... Nieko neneigiu, nieko neteigiu...Nieko nezinau ir nieko nepazistu, bet kiek leidzia teigti mano patirtis, marcios dazniau buna konfliktu priezastys... O kodel?Todel, kad neisigyvename i anytu kaili, todel, kad net nesistengdamos suprasti jas is karto nulinciuojame, todel, kad savo vyro gyvenime norime jaustis pacios paciausios, kai tuo tarpu pacios begam pas savo mamas ir skambinam joms...O va, jei vyras taip padaro - jau anyta velnias...
Atrodo, kartais nesuprantu as jos, kartais, o tiksliau - daznai - ji manes.Tikriausiai daugiau viska itakoja gyvenimo budas, paziuros, nei psichologines problemos.Bet stengiames priimti viena kita draugiskai, pagarbiai, islaikydamos tam tikra atstuma.O kaip cia sake viena moteris, kad anyta, kaip antra mama, tai tokie santykiai verti plunksnos ar tai tam tikro tyrimo. Arba zmogus gal per daug bandantis prisitaikyti prie situacijos... Nieko neneigiu, nieko neteigiu...Nieko nezinau ir nieko nepazistu, bet kiek leidzia teigti mano patirtis, marcios dazniau buna konfliktu priezastys... O kodel?Todel, kad neisigyvename i anytu kaili, todel, kad net nesistengdamos suprasti jas is karto nulinciuojame, todel, kad savo vyro gyvenime norime jaustis pacios paciausios, kai tuo tarpu pacios begam pas savo mamas ir skambinam joms...O va, jei vyras taip padaro - jau anyta velnias...
na nereiktu taip viska sureiksminti.
mano atveju nieko nepakeisi, anyta su niekuo nebendrauja,nes visi jai blogi.
Jei mb skambintu mamai butu staigmena, nes per 4m nekarto sito nebuvo,net mb sesuo ir ta neskambina.Savo mamai nebegu niekuo skustis, mieliau issilieju internete nepazistamies zmonems arba MB
mano atveju nieko nepakeisi, anyta su niekuo nebendrauja,nes visi jai blogi.
Jei mb skambintu mamai butu staigmena, nes per 4m nekarto sito nebuvo,net mb sesuo ir ta neskambina.Savo mamai nebegu niekuo skustis, mieliau issilieju internete nepazistamies zmonems arba MB
Na man vyro mama nepatinka,tik va nezinau kodel.... 
vis mokina kaip ka daryti,ne taip dukryte maudai,ne taip maitini ir t.t.....negaliu pakesti,bet kazkodel kai taip mano mama pasako,pamokina as visai nepykstu 
bet tos musu mamos visai kitaip ir su anukais elgiasi,bent jau mano,isbuciuoja ismyluoja kaip tik gali 
o vyro mama ne.Vis galvoju kodel taip yra.....bet manau kad taip bus visados,anytos bus visada tokios....
vis mokina kaip ka daryti,ne taip dukryte maudai,ne taip maitini ir t.t.....negaliu pakesti,bet kazkodel kai taip mano mama pasako,pamokina as visai nepykstu bet tos musu mamos visai kitaip ir su anukais elgiasi,bent jau mano,isbuciuoja ismyluoja kaip tik gali o vyro mama ne.Vis galvoju kodel taip yra.....bet manau kad taip bus visados,anytos bus visada tokios....
QUOTE(gaudyk veja @ 2010 01 21, 13:56)
Mano mintis pasakei. Ir aš taip galvoju, kad savo draugo mamos kartais nemėgstu ,,iš idėjos." Ji normali moteris. Nesikiša kur nereikia ir jokių apkalbų neskleidžia. Kaip tik gal per daug santūri su manim. Bet nelimpa prie širdies. Tu teisi su mama kad ir apsipykstam, bet apsisukam ir vėl gerai, vėl kavą kartu geriam, kalbamės be jokios įtampos. O su anyta taip neišeitų...jo čia meilės nerasta. Bet abipusė pagarba būtina. Su uošviu kitaip. Limpa jis man labiau prie širdies...
Nemyliu ir aš savo anytos. Nemėgstu už nieką, tiesiog, kad ji tokia yra. Norėčiau mylėti, norėčiau dažniau susitikti, pasikalbėti. Juolab, kad ji šalia gyvena, o mano mama toli
Bet nemėgstu aš jos. Nenoriu pas ją į namus eiti. Nebent tai jau didesnis susiėjimas ir žinau, kad asmeniškai su ja neteks bendraut arba bet kada galėsiu namo išeit. Nesikviečiu pas save į svečius. Kai paskambina, net nenoriu atsiliept. Iškart susinervinu Pavargau nuo tokios būsenos, bet nieko sau negaliu padaryti.
matomai tikiesi is jos kazko blogo nereiktu saves nuteikineti sitaip...
nereiktu saves nuteikineti sitaip...
Nieko iš jos nesitikiu, nieko nereikalauju, nieko neprašau ir nieko man iš jos nereikia,,,, 
ji kaip kirminas išgraužė mano vyro pirmą žmoną, dabar eilė man,,,bet nepasiduosiu,,,,kaip suprasti tokią motiną, kuri griauna sūnaus laimę?
as irgi nekenciu savo anytos-ne, mes nesipykstam, bet JI JAU ATSIBODO...
