Nemyliu savo anytos

nu blemb geras...nekenčiat nes atsibodo???trūksta žodžių...

as irgi nesupratau

nebloga yta mano anyta ,bet mane ji atkrato. yra tokia valdinga moteriškė ir mes labai skirtingos, beto niekada jos patarimų aš bir neklausiu ir ačių dievui retai pas ją ir važuoju

Maniske butu visai nieko, tik kad nelabai isivaizduoja, kad sunui reikia ir savo gyvenima gyventi, o ne tik vezioti ja pas dukra ir buti salia (savaitgali ar kelias dienas), kol ji ten sveciuosis. Salygu visiems nakvoti normaliu ten nera, taigi, tempiasi sunu viena, ir jei sis atsisako vezti, jei reikes nakvoti, visais imanomais budais spaudzia. Jos manymu, svarbiau yra gimine, nei tavo paties seima ir dar - ji nors nesena, bet turi kai kuriu mociuciu savybiu, kurias kol kas pajegiu ignoruoti. Reikalas tas, kad ji megeja apsipirkineti humanose ir nukainotu prekiu skyriuose. Ir, deja, ne is taupumo, o is gobsumo, nes, jos nuomone, uz tuos pacius pinigus gali nusipirkti daug daugiau. Priperka visokiu rubu po 5o ct, be to, netinkanciu dydziu, beviltiskai moraliskai pasenusiu, ir prideda isskalbusi, islyginusi... Del to ranka nekyla ismesti, bet kai jau spintose truksta vietos, poadarau generalini tvarkyma ir ismetau. O ji megsta paklausinet, ar nesiojam. Karta dar kelis jos nerealius pirkinius tebeturem, tai priprasiau vyra apsirengti, kad pati isitikintu, kad negali taip zmogus vaikscioti. Bet pasiekiau tik tiek, kad pasisule pasiaurinti O jau apie maistus nekalbu, nuolat tas maistas koks nors nepavykes eksperimentas arba su kvapeliu. Vyrui nekyla ranka ismesti mamos darba, laikom saldytuve, kol galu gale as tyliai ismetu..

Nesipykstat, bet nekenciat, nes atsibodo?
Uzjauciu anyta, kad tokia marcia turi.


O pas dukra autobusai nevaziuoja? Gali autobusu nuvaziuot ar dukra gali ja pasiimt. Sugalvokit SAVO planus savaitgaliams, kad ir vaziuot visa seima pas savo tevus/brolius/seses.

Na, juk mama tiek savęs sūnui atidavė, augino, kaip čia dabar, kai sūnus mašiną turi, važiuoti autobusu. Kai mano pačios mama savarankiška ir supranta, kad vaikai turi teisę ne tik dėl tėvų gyventi, man tai sunkiai suprantama. Bet taikstausi, nes neapsiverčia liežuvis pasiūlyti jo mamai važiuoti savarankiškai. Nors jau išmokau pasiūlyti važiavimui mums tinkamesnį laiką, o ne taikytis prie jos. Tai kartą nepatiko pasiūlytas laikas vakare, po darbo, ir nuvažiavo sėkmingai pati

Na, betgi ne ji viena augino, dukra irgi. Kodel ji negali karts nuo karto atvaziuot mamos pasiimt? O nesugalvojat pasakyt, kad "ne, rytoj vyras pazadejo mano mama nuvezt i......"? Gal supras, kad ne ji viena siam pasauly yra.

Na, juk sunus - vyras, jam ir rupesciai turi tekti Suprantu, kad jos amziuje gal sveciuotis dukros seimoje ir miegoti vaiku kambaryje - idomu, bet ji niekaip nesupranta, kad mes savo gyvenima turim. Nieko cia nesakyciau, jei tai butu karta ar du per metus, bet ne vos ne kas menesi. Kaip tik ilgesnis savaitgalis, taip ir oplia, sunau, vaziuojam

Tai cia jau vyras kaltas, o ne anyta. Jei sunus noriai veza (ir pats noriai vaziuoja), tai kodel mama negali jo paprasyt nuvezt pas dukra? Jei sunus su malonumu veza, tai is kur anytai zinot, kad marti ja uz tai keikia? Gal galvoja, jog marti pati dziaugiasi, kad nuo vyro gali savaitgali pailset. O kartas per menesi, tai nera taip jau daznai. Rimtai, cia su vyru turit apie tai kalbetis.

Man tai irgi uzkliuvo, kad vyras negali pasakyti - nevaziuosiu. Juk suauges zmogus turetu sugebeti pastoveti uz save ir savo seima (beje, moteriske taip pat galetu vyrui pasakyti, kad pas mama galima nuvaziuoti isgerti arbatos, o ne atsisakyti savaitgalio). Aisku, jei jis to nori.
Man tai labiausiai kliuva, kad nervinasi del to ka anyta padare ar pasake, o nesugeba aiskiai pasakyti, ko nenori ir to laikytis. Mano uosviai irgi labai megsta skudurynus, bet is kart suzinojo, kad mes perkam naujus rubus ir iseinant maiseli gavo atgal. Sekanti karta pabande sode "netycia" palikti kazkoki megztini, vaziuodami pas juos nuvezem palikta daikta - daugiau neperka... mums .

kad labai imanoma, jog vyras pats nori vaziuoti, tik zmonai nedrista prisipazint. Vieni lekia su draugais kur "palakt", kiti pas gimines (kad ir ne "palakt"), bet be zmonos, gal, kad nuo namu ir rutinos atitruktu, gal, kad su giminem pabendrautu, o gal, kad nuo zmonos pertrauka pasidarytu. Visko gi gali but. Nereikia vien is anytos blogietes daryt. Gal siuo atveju jos kaltes net nera

Oj, nejuokinkit , suaugusiam vyrui yra šimtai įdomesnių užsiėmimų, nei sėdėti su giminėm visą savaitgalį prie tv, junginėjant kelis lietuviškus kanalus, ar trainiotis po kiemą, žaisti kompu su sesers vaikais Jis taip "nori", bet net prieš mamą vaidina ir ta savaitę spaudžia, pasitelkdama emocinį šantažą - pagraudenimus, menamus skausmus, ligas, sunkius nešulius... Nes juk savaitgaliui išvažiuoti reikia kelių lagaminų, ar ne? Į pasakymus, kad šį savaitgalį susitariau žvejoti ar t.t., nereaguoja, na kas yra kažkokia kvaila žvejyba ("kvailystė tokiu oru!!), laisvai galima jos atsisakyti, juolab kad išmoko apie savo išvykas pranešti likus dienai, kad ji "nebeturėtų" alternatyvų nuvykti kitaip. Patikit, nuo rutinos galima atitrūkti kitaip, ir vyras tam turi galimybių, be to, ne taip seniai esam kartu, kad reikėtų dar ir pas gimines pertraukas nuo manęs daryti
Papildyta:


Sūnus veža nenoriai ir tą aiškiai duoda suprasti, aš kartais kaip tik palaikydau jo motiną, kad į ką jai kreiptis pagalbos, jei ne į sūnų. Bet pagalba yra toks dalykas, kad ji gali būti teikiama geranoriškai, o ne reikalaujant ar spaudžiant, neatsižvelgiant į paties pagalbininko galimybes. Kažin ar protingas žmogus (bent jau nenumojantis į kitus) manytų, kad aš džiaugiuosi, kai dėl jos vežimo turim keisti savo planus. Na, retas turbūt džiaugiasi, kad kitam jo poreikiai ir planai yra nusispjauti. Kartas per mėnesį - tai dažnai, pagalvokit - atimtų iš jūsų kasketvirtą savaitgalį. Su vyru šiuo klausimu visiškai sutariame, - ieškome ir randame kompromisų: pvz., vyras tik nuveža mamą ir palieka, grįžta; po kelių dienų nuvažiuoja pasiimti ir parveža su visiais daiktais iki durų. Tegu su autobusu būtų pigiau, bet juk negi mamai gaila. Bet ne, taip netinka, būtinai turi trainiotis ten po ranka ir nakvoti. Išvažiuoja vyras nuvežęs, apipila priekaištais. Paskui vaikiškai kerštauja - skambina vyras, kad ruoštųsi, kad atvažiuos, tai ji net neįspėjusi važiuoja autobusu. Sako, tai ko neįspėjai, o jei būčiau jau pusiaukelėje? sako, būčiau žinojęs, kad važiuoji, dieną kitaip susiplanuočiau. Žodžiu, kaip mažvaikė, gal jau amžius savo daro. Na, berods, dabar aiškiau išaiškinau, kas mane erzina.