Nemyliu savo anytos

Na as kazkaip vistiek nesuprantu.....turbut ne karto nepasake grieztai kad ne nevesiu.

Bet juk labai gera situacija:mama irode, kad gali nuvaziuoti autobusu. Na bent maniskio tai paskui jau nepagraudentu. Pagaliau, jei pasake kad neves ir vistiek skambina, ar sunku priminti ir pasakyti, kad tai jau nuspresta ir jei mama neturi apie ka daugiau kalbeti tai viso gero.
Mano anyta jau ko reikia tai sunui net neskambina, nes as dar pagalvosiu pries atsakydama, o tas net gerai neisgirdes iskart "NE" ir klausimu nekyla.

Kaip pamilti anytą?

O aš savo anytos nei mylėjau, nei nekenčiau, nors labai jautriai reaguodavau į jos pastabas(jai netikdavo niekas pradedant mano apranga, baldais, vaikų auklėjimu ir t.t)
Stengiausi matytis kuo mažiau.Nors ir niekada nebuvom artimos, kartais jos man vis dėlto trūksta.Greitai bus penki metai, kai jos nebėra...

1. o gal anytai atrodo kitaip - kad jam idomu vaziuot pas seseri ir sedet su giminem (jai gi tai idomu).
2. O vyras ka i tai atsako? Tipo skambina mama:
-sunau, vezk mane rytoj pas savo sese,
-negaliu, as zvejot susitares,
-sudas ta tavo zvejyba, nuvaziuosi kitakart,
-gerai, atvaziuosiu taves paimt ryte.
Jei pokalbis vyksta mazdaug taip, tai gal vyrui deretu ismokt pasakyt griezta NE! Juk tai jis nusileidzia. Suprantu, mama, bet net ir mamai galima atsakyt, juolab, kad be tokios pagalbos ji gali apsieiti.
3. o vyras negali pasakyt, kad reikejo ispet anksciau, nes pvz. suplanavau savaitgali su zmona, nusipirkom bilietus i......, pas mus savaitgaliui atvaziuos......, sugedo masina ar pan.
4. gal duoda suprasti, bet nelabai aiskiai?
5. mamai aplankyti dukra karta per menesi, tai manyciau ne daznai, juolab jei sunus sutinka nuvezti
O jei apibendrinant, ka rasiau anksciau, kalta ne tik anyta, kad jusu seimos savaitgalius sutrumpina, bet ir jusu pacios vyras, kad jai tai leidzia.

o kas jas myli?

O kam ją pamilt? Ar nepakanka tiesiog gerbt?

sutinku su jumis, koks cia "duoda suprasti"...jei duodi suprasti, tai mama supratus apsimeta,kad nesupranta ir toliau savo... nuo aiskaus NE sunkiau issisukti ar jo nepastebeti.
Vyras manau toliau mama vezios, kad maziau problemu su ja butu.

1. nebūtinai kas įdomu vienam, tas įdomu ir kitam, - išeitų, kad jums turėtų būti įdomu kas dieną su močiute eiti į mišias ir nuo ryto iki vakaro žiūrėti serialus apie chuanitas, bet juk taip greičiausiai nėra. taigi, ir mama su sūnumi gali turėti skirtingus interesus, ir jai tai pasakoma. Kad "neatrodytų", o žinotų. Vyras jos juk netempia į žvejybą. Jis suaugo ir turi savo gyvenimą. O ji turi teisę veikti, kas jai įdomu. Natūralu. Net nežinau kaip tą išaiškinti - mano tėvai gerbia mūsų pasirinkimą, nors taipogi norėtų, kad atvažiuotume dažniau.
2. Po "negaliu, aš jau žvejoti susitaręs" seka ne "šūdas ta tavo zvejyba, nuvaziuosi kitakart", o gudrūs įkalbinėjimai: "bet man labai reikia, o aš blogai jaučiuosi, o labai noriu nuvažiuoti pas tavo sesę, turiu kelias laisvas dienas ir nenoriu būti viena, be to, man reikia nuvežti tą ir aną, ir parsivežti kitką, aš nepanešiu, sūnau, o gal gali padėti mamai ir t.t. ir pan." Jei pasako NE trečiadienį, sako, "nu gerai, ką darysi", o ketvirtadienį atsiranda naujų bėdų.
3. Vyras taip ir sako, tik nemeluoja, kad sugedo mašina. Į pasakymą "turim bilietus" ramia širdimi atsakytų, kad aš galiu nueiti su drauge, o jei jam tai įdomu, gali nueiti kitą kartą.
4. Sako aiškiai, bet yra žmonių, kuriems jų pačių interesai tiek svarbūs, kiek nesvarbūs kitų. Vieni jaučia povandenines sroves ir po vieno atsisakymo padarytų išvadas patys, o kitiems gali sakyti tiesiai, bet jiems svarbu tik tai, kad padarytum, ko reikia jiems. Ir nesvarbu, ką tu dėl to aukoji, svarbu tik jų tikslo pasiekimas. Vien pasakymas "ko aš važinėsiu kaip ubagė autobusu, jei sūnus gali atvežti mašina kaip ponią" šį tą pasako Na taip, ji augino, daug vaikams atidavė, ir paaukojo, bet taip jau yra, kad visos mamos kažką aukoja, ir kad vaikams užaugus, jie išeina gyventi savo gyvenimo, turi padėti tėvams, bet nebegali gyventi jų gyvenimo. Be to, nemanau, kad sąžininga yra spausti žmogų primenant, ką dėl jo darei, aukojai - tai darei savo noru, ir jis visą gyvenimą neturi už tai mokėti, nuolat sėdėdamas prie mamos sijono
5. Dėl manęs ji gali važinėtis nors ir kasdien, ne mano reikalas skaičiuoti, kiek yra "dažnai" ar "nedažnai" matytis motinai su dukra. Aš pati su savo mama kalbuosi telefonu kelis kartus per dieną, man tas ryšys reikalingas. Bet mano tėvams nešauna į galvą spręsti savo reikalų mano šeimos sąskaita. Vyras gerbia savo mamą ir šaunu, kad jai padeda, likus vienai, - bet man ta pagalba labiau priimtina būtų kitokia: aš jam siūlau pasiplanuoti, pasitarti, pasiimti jo mamą, kai važiuojam savaitės maisto apsipirkimui, kad su produktais parvežtume namo, pasikviesti kartu į kokį renginį, ar pasiūlyti kartu kur nors pavalgyti, pasivaikščioti, nuvažiuoti į gamtą - būdama su tėvais, neapsiriboju nuobodžiu sėdėjimu prie stalo. Bet kasdienybėje jai mūsų nereikia, tiesiog sūnus turi būti pasirengęs mesti savo darbus kada jai šauna į galvą - be jokio pasitarimo, pasiplanavimo, kada geriau važiuoti, kad ir pirkti lauktuves - jei šventės, tai lenda į parduotuves paskutinę dieną, kada ten žmonių daugiausia. MB kalba su ja apie tai, bet gal tikrai amžius daro žmones kategoriškesnius ir mažiau atsižvelgiančius į kitus, nežinau. Nors mano giminėje to nėra

ir mano anyta daro nesamones ir dar kiek ir nusneka, arba sunku susisneketi, nu ir kas, vis tai yra vyro motina, kadangi as savo vyra l.myliu, tai turiu gerbti ir jo motina, taigi uz tai, ja isklausau nors nusneka ne taip irgi savaime aisku tenka kur nors ir isvaziuoti ir t.t. ir pasakyti savo tiesa tenka grieztai nu ir ka imanoma gyventi, viskas ok, sako, kad labaiu myli nei savo dukra (nors aisku as suprantu, kad cia tik siaip sau) ir tai nera mano tikslas, o jei susirgs ir rupintis teks, tiesiog reikia taip priimti, kaip yra ir tuo paciu bandyti susigyventi, bandant ja suprasti ir islaikant savaja tiesa, kai to reikia :

Siuo atveju as matau 3 iseitis:
1. Vyras ismoksta pasakyti griezta NE, ismoksta nesileist i diskusijas, mandagiai atsisveikint ir padet rageli.
2. Vyras praveda rimta pokalbi su seserim. Ipareigoja ja motinos transportu pasirupinti paciai pvz. artimiausius kelis men. (arba paciai vaziuot pas mama,jei negali jos atsivezt). Galu gale, jis ne vienturtis, motina ir ja isaugino, o ir jums benzinas kainuoja.
3. Vyras tyli, nieko nekeicia, o jus su tuo susitaikot.

klausimas ar dukrai neikyrejo tokie seimos atvykimai, na tikiu,kad jos vyrui jau per gerkle lenda