Nemyliu savo anytos

#289
g.gif g.gif g.gif neveltui sakoma anyta velnio pramanyta...mano tai tikrai velnio pramanyta.kai draugavom(o draugavom 2 metus)tai atrode patenkinta,o kai tik susiruosem tuoktis tai ir prasidejo....net su vyru pakalbam kad ji jo man pavydi.ji vaika pasigimde viena,gal del to.dabar jei man nuperka kokia dovana,tai ir jai to reikia,nesvarbu kad to daikto jai nereikia.kai vyras grizo is uzsienio ir parveze man 30 roziu (tai ji isvis pabego is aerouosto)tai va turiu anytele... begike... clap_1.gif
Atsakyti
#290
Kadangi mūsų santuoka antroji mums abiems, iš pirmų abu turim po vaiką, mano anyta beveik iš karto pareiškė "tik nesugalvokit vaikų turėti", matote jinai jau turi ką mylėti. doh.gif schmoll.gif
Atsakyti
#291
O man su anyta tai įdomiai susiklostė. Pradžioje susitikdavom, pagarba viena kitai buvo, normaliai bendraudavom, tikrai gerai sugyvendavom. Kol pradėjo nervint, kad vis man kai ką prikaišioja. Na ir susipliekėm, po truputį iki didelio pykčio priėjom su ašarom, vos ne isterijom. Reikėjo laiko - 1,5 metų kol nušlifavom kampus. Bet išsiaiškinom, užtat kaip man dabar lengva ir gera, mielai pas ją važiuoju, ir ji pas mus. Kažkaip viskas taip apsivertė, kad ir nuoskaudų nebeliko. Pabandžiau būti jos vietoje, atkreipiau dėmesį į viską, ką ji daro gerai. Bet kiek reikėjo išgyventi, baisu prisiminti, prieš draugą, jo tėvą kaip buvo nepatogu, ai, nenoriu prisimint doh.gif Svarbiausia, kad viskas išėjo į gerą.
Bet manau žmogaus priklauso, jei anyta man pastoviai kiaulintų - susipykčiau ir nematyčiau reikalo taikytis prie jos. Manau yra ir marčių, ir anytų tokių, kokių tiesiog neįmanoma pamilti.
Atsakyti
#292
QUOTE(slonko @ 2006 12 04, 15:32)
as tai negaliu pasakyti kad "nekenciu", is pradziu ji man net labai simpatiska pasirode, bet kai apsivedem ir kartu apsigyvenom pas vyra- pamaciau kas per zmogus  blink.gif
musu atveju labai i vaiko auklejima ar pan. nesikisa, bet tik del to kad is principo, matyt, neturi nei motinos nei seneles jausmu (instinkto?)
po tiek metu susidariau nuomone, kad jai svarbiau- tik niekur savo "gabalo" nepraziopsoti  essen.gif viskas tik pinigais matuojama, nors gyvena "nebiednai". jei ka pradzioj malonaus stengiausi padaryti- koki niekuti padovanoti ar koki savo rankomis padaryta- reiskia padlaiziauju  blink.gif ir garsiai tai sake kiekviena karta, lyg juokais, bet...  verysad.gif tai keliu tokiu repliku man uzteko, kad baigciau tas nesamones, ju seimoj geranoriskumo nesupranta matyt.
jei ka suneliui dovanoja, visada pasako kiek kainavo  blink.gif kad ivertinciau kokia ji dosni gal  lotuliukas.gif ju namuose iki siol nebuvo vaikui zaislu (jam beveik 3 metai), nors ne kiekviena savaitgali, bet vis tiek atvaziuojam, galu gale anuka moteris turi. reklamavosi puse metu kaip nuvaziuos i turgu (!) (pigiausia vieta matyt, jau pigiau nera kur) ir nupirks ZAISLU, kad anukui atvaziavus butu su kuo zaisti, ne vien su katino kamuoliuku ir saldainiais  blink.gif klausinejo, ka megsta ir t.t.
atvaziuojam- maiselis tokiu didesniu tipo lego kaladeliu plastmasiniu uz 5Lt ir mazas vaikisaks taikinys su trim limpanciais kamuoliukais thumbup.gif ne vienos masinos, o sunus dabar tik su masinom zaidzia, kam tada klausti?  blink.gif  blink.gif
man tu zaislu tikrai nereikia, turim ju pakankamai (anksciau jau ir su savim vezdavomes, kad nebutu nuobodu), bet juk tai jos anukas, nejaugi gaila mazuliukui masinyte uz 2lt nupirkti  verysad.gif

As tai irgi stengiuos neprisikeisti per arti. Daug jos savybiu mane nervina, bet stengiuos nekreipti demesio, nors labai sunku. Kazka namams perkam ir atejus klausia, kuris pirkom, kiek mokejom. Arba perkam kokius batus, tai atejus pamato, kad nauji ir klausia, kas mokejo g.gif Kaip uzknisa tokie dalykai. Jei jau kartu gyvenam, esam seima, tai ir viskas bendra. Kai vyrui pasakiau, tas sako, kad ji jaudinasi tipo, kas as savo pinigu neisleisciau, juokingiau buti lotuliukas.gif g.gif blink.gif negali blink.gif lotuliukas.gif
Atsakyti
#293
Aš tai pastebiu ne tik savo, bet labiau draugių likimų tendenciją, kad jei dukrai viską atleisti gali, tačiau tas pačias klaidas atleisti marčiai niekada schmoll.gif
Ir deja niekada nebus mylimas marčios vaikas tai pat, kaip dukros...
Atsakyti
#294
QUOTE(jurgute91 @ 2006 12 14, 00:01)
:kai vyras grizo is uzsienio ir parveze man 30 roziu (tai ji isvis pabego is aerouosto)tai va turiu anytele... begike... clap_1.gif



thumbup.gif thumbup.gif bandau įsivaizduoti lotuliukas.gif lotuliukas.gif
Atsakyti
#295
na, pas mane buvo ir asaru, nes maniau, jog nepatinku savo draugo mamai, nes ji su manimi paprasciausiai nebendraudavo, o man kaip tik norejosi siltu, artimu santykiu, taciau po puse metu padetis zymiai gereja:) kai kurie zmones sunkiai prisileidzia kitus..reikia kantrybes ir supratimo.
Atsakyti
#296
QUOTE(Nili @ 2006 12 14, 18:01)
Manau yra ir marčių, ir anytų tokių, kokių tiesiog neįmanoma pamilti.

drinks_cheers.gif
su manaja atrodo jau viskas gerai turetu buti, bet tik pamato kad nusileidi- vel ka nors "uzvemia", kaip galima su tokiu zmogumi bendrauti? unsure.gif
Atsakyti
#297
QUOTE(mamaEgle @ 2006 12 14, 13:00)
Kadangi mūsų santuoka antroji mums abiems, iš pirmų abu turim po vaiką, mano anyta beveik iš karto pareiškė "tik nesugalvokit vaikų turėti", matote jinai jau turi ką mylėti.  doh.gif  schmoll.gif

o siaubas doh.gif nežinau, ar ilgai pakęsčiau tokius komentarus...
esu iš tų žmonių, kurie nenusileidžia, nepataikauja, ir "nenuryja" nuoskaudų. savo buvusios anytos (esu išsiskyrusi) tikrai nesistengiau nei labai suprasti, nei labai prie jos taikytis, nei nieko. elgiausi paprastai, kaip su bet kokiu kitu žmogumi. bet man žiūriu, pasisekė, nes su anyta santykiai buvo tikrai geri (neapsimestiniai)! ne karšti ar labai jau šilti, bet tikrai normalūs ir draugiški... visai smagu būdavo su ja bendrauti. niekada ji manęs neįžeidė, nei kvailų patarimų dalino, nieko. ir svarbiausia, patiko man, kaip ji elgiasi/auklėja savo anūkę (mano dukrą), visiškai pasitikėjau ir pasitikiu ja šiuo klausimu thumbup.gif
net ir po skyrybų iki šiol išliko normalūs santykiai rolleyes.gif

dabar nauja meilė wub.gif nauja ir anyta (dar nesu mačiusi). kai tai pasisekė su pirmąja, tikiuosi, kad viskas bus normaliai ir vėl. nors kai perskaičiau visą šitą temą, siaubas blink.gif juo labiau, kad šita anyta - vieniša mama, niekada neturėjo vyro ir sūnus - vienintelis vaikas unsure.gif . ech...
Atsakyti
#298
Na jauciu as tai jau busiu anyta tai tikrai ne is auksiniu!

Esu tiesmukiska ir nekenciu dviveidziu, deja gyvenimas taip susikloste kad turiu tokia "gera nuosirdzia" anyta i akis, tikrai jau nekenciu jos taip baisiai bet ir meiles nejauciu dideles, nors elgiuosi ir perku ir dovanoju kaip ir savo mamai.
tekejau jauna, taigi jau vien del to buvo siaubinga antiptija man. be to ji turi dar dvi dukras tai man iskart buvo pasakyta as jai dukra niekada nebusiu (nors kartais pasako jog as jai kaip dukra) paradoksalu kazkaip.

dukru dievinimas aiskiai atsiliepia mano vyro sirdyje, ypac kai tai daro taip akivaizdziai.
kai gime sunus, tai taip tarp kitko uzsimine man , zinai man zmones sake jog vaikas tai gali buti ir ne mano sunaus, nu bet as nepatikejau tuo, tai kam sakei ka tik pagimdziusiai moteriai ta?

vien zodziu, jauciu jai antipatija ir nuoskauda nors uzmusk mane, ir tikrai manau tai nepasikeis.


o jau del finansu tai isvis patylesiu, as nors ir dirbu ir kaip moteriai gaunu tikrai nemazai, (daugiau uz uosvi biggrin.gif , bet maziau uz savo vyra) bet seima islaiko jos sunus, o as jam ant sprando
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo xxkamane: 05 sausio 2007 - 12:00
#299
Aš irgi savo anytai jaučiu tik nuoskaudą,antipatiją,kartais pasišlykštėjimą kaip galima būti tokiai niekingai ir trumpo proto doh.gif Elgiuosi kaip su mama,bet jausmai kaip priešui.
Atsakyti
#300
aš kai pamačiau kaip mano anyta elgiasi su anūku (ne mano vaiku, bet vyro brolio), tai supratau, kad jie mano vaikus pamatys tik per didžiasias šventes. ir tai, jei gerai elgsis. anyta aisku, ne vaikai biggrin.gif
Atsakyti