



Šitas kadaise buvęs buivolas žymi mūsų stovyklavietę. Skirtingai, nei kitur, čia jokios elektrinės tvoros nėra, nes nėra ir pačios elektros. Esam įspėjami nuo medžių, po kuriais statomės palapines, nenutolti toliau, nei per 50 m. Jei norim maudytis, mus turi lydėti vienas iš stovyklos darbuotojų. Čia jų berods 8. Vyr. gidas, gidas padėjėjas, dar 4 asmenys universalūs - ir valties vairininkai, ir apsauginiai ir nešikai.
Verta atskirai paminėti WC įpatumus. Už krūmų, kurių link veda takelis, iškasta duobė. Keli m iki krūmų šalia takelio įsmeigtas kastuvas. Tai ženklas, kad WC neužimtas. Pasiimi kastuvą, reikalus atlieki į duobę, kastuvu iš šalia esančios krūvos pasemi žemių ir užberi jas ant to, ką pridirbai. Einant atgal nešiesi ir kastuvą, palieki jį įsmeigtą šalia tako, kaip ženklą, kad WC naudotis galima.
Įsikūrėm apie 11h. Karšta taip, kad ir nenupasakosi. Viskas, ką galim veikti, tai gulėti ant čiužinio šalia palapinės ir prakaituoti. Temperatūra 45C. Kad nors lkiek atsivėsinti lipam į vandenį. Šia seklu, atsisėdus ant dugno vanduo siekia pečius. Giliau eiti negalima, nes ten krokodilas gali už kojos pagriebt, todėl turškiames krante, kaip ančiukai.
Po pietų, saulei persiritus per zenitą oras šiek tiek vėsta, atsiranda glimybė kvėpuoti, toai ginkluojamės akiniais, kepurėmis bei kremais nuo saulės ir einam į pėsčiųjų safari po deltą. Išsiskirstom į dvi nedideles grupeles - taip yra mažesnė tikimybė atkreipti gyvūnų dėmesį ir taip juos išbaidyti. Arba suerzinti.
Lipam į mokoro, apie 50m vandeniu, o iš ten jau pėsčiomis.
Pirmiausiai aptinkam žirafas.

Smalsios, apžiūrinėja mus iš savo aukštybių, bet arti neprisileidžia.
