Ech, ta tvora taip nevietoj....
Jei kam įdomu, apsistoję buvom čia (labai rekomenduoju): https://www.etoshana...ation/okaukuejo
Traukiu vakarieniauti, o po vakarienės ir dušo dar kartą ateinu prie gėrimvietės.
Šį kartą čia gaivinasi suaugęs dramblys (prožektoriai apšviečia teritoriją):
Jis tiesiog stovi čia ir beveik nejuda. O man po ilgos dienos jau akys limpa. Todėl traukiu palapinės link. Prasilenkiu su ateinančia pora iš grupės. Jie dramblio jau nerado, užtat trumpam papozuoti buvo atėjęs raganosis.
XIX-oji diena. Gruodžio 18-a.
Šios dienos distancija - 182km, dalis iš jų vis dar Etosha Nacionaliniam Parke. Tai paskutinis Nacionalinis Parkas šioje kelionėje, todėl dairysimės per langus akių nenuleisdami.
Bet kol kas ankstyvas rytas. Keliuosi valandą anksčiau, nei būtina, skubiai sulankstau palapinę, šoku į dušą ir dar šlapiais plaukais traukiu prie gėrimvietės. Turiu gerą pusvalandį iki pusryčių ir išvažiavimo.
Labai miela smulkmena - prie palapinės randu savo suklijuotas basutes. Vakar padas išsižiojo, paprašiau vairuotojo, kad sutaisytų. 
Prie gėrimvietės taip anksti žmonių dar mažai.
Va, taip atrodo gyvūnus ir mus skirianti tvora, kurios drambliukui vakar įveikti taip ir nepavyko:
Kol kas čia turškiasi tik egiptietiška antis:
Bet neužilgo pasirodo ir zebrai.
Artinasi pamažu, ilgai vaikšto palei krantą bandydami įsitikinti, kad ten niekas su dideliais dantimis nesislepia.
Vienas įsidrąsina:
Juo atsargiai seka ir kiti:
Stovykloj dar nėra šurmulio, bet daugelis jau nemiega.
Pusryčiaujant visai šalimais praskuba skorpionas. Nespėju nufotografuot.
Pirma šios dienos antilopė. kažkuri iš pačių mažųjų.
Šiandien važiuojam į labiausiai saugomą saugomos teritorijos plotą - tą tamsiausiai pažymėtą plotą. O apsistosim baltame. Čia bus galima vaikščioti laisvai, nes baltoji dalis iš abiejų pusių yra atskirta tvora.
