Atvažiuojam į griežčiausiai saogomą Nacionalinio parkp dalį - Okonjima Rezervatą, kuriame nuo 1990-ųjų pradžios vykdoma Africat programa. Programos misija - išsaugoti didžiuosius Namibijos plėšrūnus, ir, jei įmanoma - reabilituoti bei reintegruoti į laukinę gamtą, taip pat šviesti visuomenę ir malšinti vietinių ūkininkų/plėšrūnų konfliktą stengiantis sukurti gyvūnams kuo draugiškesnę aplinką ateityje.
Pirmiausiai lankomės stebėjimų ir tyrimų bei gydymo centre.Klausom pasakojimo, nuo ko visa programa prasidėjo, kas jau nuveikta, kas laukia ateityje. Apžiūrim ir gyvūnų operacinę.
Čia įvairiausi antkakliai. Nuo didelių ir gremėzdiškų (jie jau nenaudojami), iki kompaktiškų šiuolaikinių.
Išklausę pasakojimą keliaujam į žvėrinčių.
Kelią pastoja afrikietiška višta. Kažin, čia ne tas pats, kas pas mus juoda katė?
Privažiuojam vartus. Atrakina, pravažiuojam, užrakina.
Teritoriją supa dviguba spygliuota + elektrinė tvora.
Dar vieni vartai, kurie taip pat užrakinami vos pravažiavus. Škias sušers leopardams. O jei kas bėgs, tai pasismeigs ir pasikepins snt tvoros, ir po to vistiek pateks leopardui į skrandį. Žavinga perspektyva 
Suleidžia mus į tamsią, siaurą ir ilgą patalpą. Palei visą patalpos ilgį sustatytos kėdės, tiesiai prieš vieliniu tinklu uždengtą platų bet neaukštą langą. Susėdam, įsitaisom, pasiruošiam fotoaparatus ir čia pasirodo ...JI. Gražuolė. Ne eina, o plaukia. Neskubūs, minkšti judesiai. Į mus net nepažvelgus praeina pro šalį.
Keliauja tiesiai prie turistų aukojimo vietos ir besiglaustydama medžio ima šokti viliotinį
Užsimerkus murkia iš malonumo. Ir glaustosi su tokia jėga, kad atrodo tuoj paskutinė žievė nuo medžio tuoj pat į šalis išlakstys.
Ar gali būti kas gražiau?
Va, kažkas iš Afrikos garantuotai nebesugrįš....
(Dabar vielos tinklą jau pakėlė, tai stebim be mažiausių trukdžių).
Neskuba mergaitė, mėgausjasi.
Net girdisi, kaip kaulus traiško.
