





Tu lyg medike, ar kazka maisau? Dieru nesilaikom, jei anksciau suslamsdavau kas vakara po pienisk9 sokolado plytele, valgydavau uogienes, tirtus, saldu kondensuota, tai dabar siu priduktu del manes gali nebut. Vyrui panasiai. Kas yra mums?


Na yra teorija, kad jeigu prie kažko labai traukia, tai galimai trūksta kažkokios medžiagos organizmui.
Bet gal Zuzu pakomentuos protingiau.
Dar sako, kad pagal pomėgius galima apie emocijas pasakyt- tipo saldėsius mėgsta tie, kuriems teūjsta meilės ir šilumos, aštrius- kam aštrių įspūdžių, ir t. T. Bet čia manau delfio lygio paistalai

Bet gal Zuzu pakomentuos protingiau.
Dar sako, kad pagal pomėgius galima apie emocijas pasakyt- tipo saldėsius mėgsta tie, kuriems teūjsta meilės ir šilumos, aštrius- kam aštrių įspūdžių, ir t. T. Bet čia manau delfio lygio paistalai

As tai dabar megstu astriai ir druskos daugiau uz vyra deduos. Kavinej ar restorane man visada pipiru 8r druskos reikia. Bet ispudziu man nereikia. Nesokciau nei parasiutu, nei gilumini nerciau, net wake man nemalonus. Megstu ramiai ilsetis, jokiu ispudziu man nereik.
O va man9 vyrui ekstryma padavai.Bet jis visada toks buvo.
Esu maciusi interviu su dietologu, tai apie Keto jis gana prastai atsiliepe, bet as ne eksperte, nepradesiu gincytis. Nelabai domejausi. O ir svorio man reikia ne numesti, bet priaugti
Bėda ta, kad dietologai nieko neišmano apie endokrinologiją, o medicinos studentų niekas nemoko apie mitybą.
Todėl yra labai mažai specialistų, kurie būtų pasikaustę abiem klausimais.
Dar vienas dalykas - nupirkti straipsniai. Taip ir rūkymas nekenkė daugybę metų.
Na yra teorija, kad jeigu prie kažko labai traukia, tai galimai trūksta kažkokios medžiagos organizmui.
Iš vienos pusės taip. Iš kitos - kaip su alkoholikais ir narkomanais? Juos traukia labai, bet ar tikrai jiems to reikia?
Na čia jau priklausomybių tema. Ne tik tavo paminėti, bet ir kava, šokoladas, gali sukelti. Bet skirtumas esminis turbūt tas, kad organizmas pasako stop, kai jam gana kažko, o priklausomybė tempia žemyn, nes niekada negana.
Neseniai perskaičiau vienos psichoterapeutės knygą apie kūno susirgimus ("Kūno maištas") , įtakotus psichologinių susirgimų, na tai ir kraštutiniai mitybos sutrikimai yra iš psichikos būsenos atėję, bulimija, anoreksija, persivalgymai. O alko, narkotikai ir kitos priklausomybės tai agresija į save nukreipta. O kiti į išorę, kur eina snukius daužo.
Kava, arbata su cukrum geriu. Kitaip neskanu.
Vistgaidis vel apacioj musu temoj tupi....
Netycia kaip iseina?
As nebeisivaizduoju kavos arba arbatos su cukrumi. Mes isvis namuose cukraus neturime.
Bėda ta, kad dietologai nieko neišmano apie endokrinologiją, o medicinos studentų niekas nemoko apie mitybą.
Todėl yra labai mažai specialistų, kurie būtų pasikaustę abiem klausimais.
Dar vienas dalykas - nupirkti straipsniai. Taip ir rūkymas nekenkė daugybę metų.
Gali buti. As siaip skaiciau straipsni apie tai, kad labai sunku ivertinti dietos poveiki sveikatai. Visu pirma zmones skirtingi ir mus veikia daug veiksniu, ne tik maistas. Ir dazniausiai rinkdamiesi maista, renkames ir visa gyvenimo buda atitinkamai. Maista prisiziurintys dazniausiai sportuoja. Plius, jei zmogus valgo daug mesos, greiciausiai valgys maziau darzoviu, kruopu. Jei susirgs veziu, bus padaryta isvada, jog mesa skatina vezi, o gal siuo atveju skatina ne mesa, o darzoviu trukumas.
Kavos ir arbatos tiesiog negaliu gerti su cukrumi ar saldikliais. Neskanu siaubingai, net supykina.
Cukraus visada norisi prieš išeigines.