Tai ne apie gyvi ar ne kalba buvo, o apie tai, kad ne visus tas sniegas toks ir tiek džiugina
Amadėja, kalba apie hiperbolizavimą, kuris pas tave labai itin stipriai pasireiškia. Čia kalbu ne tik apie pasisakymą dėl TB darbo, bet ir daugumą kitų
Aš Amadėjos irgi šį kart nesuprantu. Ten, kur tikrai kažkas blogai, jai viskas ok, o kur tiesiog gamtos stichija, tai jau vajė vajė...
Kaip geroj patarlėj - Savo aky nė rąsto nemato, o svetimo - ir krislą pamato.
Na bet čia turbūt daugiau mažiau visiems pritaikoma.
Pvz.kur kai kažkas blogai man yra ok?
Ne, baik, žirklėm niekaip neapkirpčiau. Pagrindas mašinėle (pasiskolino), ten įvairiais ilgiais, o žirklėm tik vos vos kur reikėjo pataisyt kažką 😁
aš pirmą kartą taip vis taisydama, vos pliko nepalikau
man šaknis dažyti reikia, merginos kokius kokybiškus dažus perkat?
Nu visur, kas susiję su tavo gyvenimo peripetijom, kur daugumai mūsų atrodo, kad tau reiktų atsimerkt, susivokt, tai tu nieko negirdi. Iš šono žiūrint tai turi daug didesnių rūpesčių, nei sniegas.
Tai skirtingi dalykai mano vienos gyvenimas ir tie, kurie "liečia" daugybę žmonių.
aš pirmą kartą taip vis taisydama, vos pliko nepalikau
man šaknis dažyti reikia, merginos kokius kokybiškus dažus perkat?
Nežinau, kiek kokybiški, bet man mama dažydavo syoss, tai rezultatu būdavau patenkinta.
Dėl kirpimo tai tikrai nelengva ten gražiai padaryt, kai visai neturi patirties, tie perėjimai tokie gan ryškūs gavosi. Nors bendras vsizdas nėra labai blogas 😆