Tai, kad ta pagarba sau kiekvienas skirtingai supranta.
todėl gyvenime ir ieškome tų, su kuriais pagarbos sau suvokimas sutampa
Man atrodo dauguma santykių iš meilės prasideda, tuo metu net nelabai ir matai tą žmogų tikrą, viskas kažkokiam meilės rūke būna 😃 o po to, jam išsisklaidžius šast ir pamatai sutampa kas ar ne 🤭 pasiseka, kam sutampa, bet ne visiems. O dar visokie gyvenimo etapai, pokyčiai. Daug aplinkybių susideda.
Man atrodo dauguma santykių iš meilės prasideda, tuo metu net nelabai ir matai tą žmogų tikrą, viskas kažkokiam meilės rūke būna 😃 o po to, jam išsisklaidžius šast ir pamatai sutampa kas ar ne 🤭 pasiseka, kam sutampa, bet ne visiems. O dar visokie gyvenimo etapai, pokyčiai. Daug aplinkybių susideda.
Na tai aišku, kad iš meilės, dėl to net nesiginčiju, bet per kažkokį laiką, ilgesnį ar trumpesnį, susidėlioja, pakeliui ar ne. Kažkokius smulkius dalykus šlifuojam, stambių-nenušlifuosi. Džiaugiuosi tais, kurie pirmu bandymu sutinka savo obuolio pusę, kiti ieško visą gyvenimą ir tik sulaukę senatvės gali džiaugtis pilnatvę teikiančiais santykiais.
Taip, aš ir pagalvoju, kas būtų jei būtų, matyt kur su tuo berniuku draugavau du metus ir nei karto nebuvau net pasibučiavus ( jis mane laabai gerbė) būčiau už jo ištekėjus (laukė durnius kol man sueis 18) būčiau už jo ištekėjus, užmušus jį būč arba gyvenus su krūva vaikų ir kentus, nors ne, su mano charakteriu pritrenkus ar užmušus.
kada tu ir su kitu berniuku padraugaut spejai, gi uz dabartinio labai jauna istekejai?
Nu va, pati save pataisei, juk ne nuo pagarbos prasideda...tik paskui pamatai tą pagarbą, šeimoje jei myli tai ir gerbia, nors ir tai nevisada
aš niekur nesakiau, kad nuo pagarbos santykiai prasideda...
pirmiausia žmogus turi gerbti save, tada natūraliai gerbs ir kitą, to vertą, žmogų