Madam, kiek metų tavo forever young mamai?
82
Maniske tai keikiasi, kad subintuota ranka tures maziausiai menesi but. Ir vistiek sugalvojo kept saisainius, nu tuos, kur per mesmale tesla leidzia. Nu ir issikepe. Tik ta bjaurybe ranka trukde...
Gal tai, ką parašysiu, bus odė mano mamai... Būdama vaikas, aš ją prisimenu, kaip įstabaus grožio ir stoto moterį, užimančią geras pareigas tais laikais. Nuvogdavau jos aukštakulnius, kad pabūt ja, kartais įsivyniodavau į atsainiai numestą kostiumėlį, kad įgaut gerų kvepalų aromato... Ir dabar negaliu ant jos pykt, nes ji mano mama.
Maniske tai keikiasi, kad subintuota ranka tures maziausiai menesi but. Ir vistiek sugalvojo kept saisainius, nu tuos, kur per mesmale tesla leidzia. Nu ir issikepe. Tik ta bjaurybe ranka trukde...
Negalim pykt, tai mūsų mamos. Būk kantri
Ačiū SavaitIte, jokis melatonins manįs nejama..
Ne v temu. Mama galimai susilaužė kitą klubą. Verkiu jau iš nevilties.
Ojej, gal ne luzis, gal tik susitrenke. Traumatologinin vesit? Sveikatos mamai, tau stiprybes ir kantrybes. 
Jau paskaiciau, kad lyg viskas gerai.
Mano mamai buvo luzus vienos rankos riesas, negraziai sugijo, po keleriu metu kitos, ta sukabino plokstemis, graziai sugijo. Osteopotroze turejo, trapus kaulai , ji ir liekna labai visa gyvenima, amzinai per mazo svorio buvo. Ech, prisiminiau..... 
Branginkit mamas ir tecius.
82
Mano vyresnis.
Šiaip ar taip, nereikia lygint su tais tėvais, kuriuos mes turėjom vaikystėj. Širdaskausmis gaunasi.
Kai aš imu sriūbaut, kas tas piktas neatpažįstamų įpročių senis, ir kur dingo mano gerietis tėvas, mb man atsako, kad nelyginčiau, ir man bus lengviau. Visa tai iš kito laiko, ir kad reikia susitaikyt. Sunku.
Ir aš kartais labai pykstu, dūšioj siautėju, bet ką padarysi. Reikia priimti viską, kaip yra, ir džiaugtis, kad ne blogiau dabar. Nes ateityje visko gali būti.
Ojej, gal ne luzis, gal tik susitrenke. Traumatologinin vesit? Sveikatos mamai, tau stiprybes ir kantrybes.
Ačiū, Savaite. Tu kaip saulė šitam pasauly. Aš per prievartą jos nenuvešiu, o dabs ir pati turėsiu rankos ir kitą onkologinę operaciją.
Gal tai, ką parašysiu, bus odė mano mamai... Būdama vaikas, aš ją prisimenu, kaip įstabaus grožio ir stoto moterį, užimančią geras pareigas tais laikais. Nuvogdavau jos aukštakulnius, kad pabūt ja, kartais įsivyniodavau į atsainiai numestą kostiumėlį, kad įgaut gerų kvepalų aromato... Ir dabar negaliu ant jos pykt, nes ji mano mama.
Mano mama tokia pati buvo, as visai kitokia, jokiu aukstakulniu, kostiumeliu, tik kvepalais ja gerokai lenkiu. 
Mama ir slepetes nesiojo ant aukstoko kulno, nes negalejo kitaip, sake, ja vercia atgal.
Mano vyresnis.
Šiaip ar taip, nereikia lygint su tais tėvais, kuriuos mes turėjom vaikystėj. Širdaskausmis gaunasi.
Kai aš imu sriūbaut, kas tas piktas neatpažįstamų įpročių senis, ir kur dingo mano gerietis tėvas, mb man atsako, kad nelyginčiau, ir man bus lengviau. Visa tai iš kito laiko, ir kad reikia susitaikyt. Sunku.
Ir aš kartais labai pykstu, dūšioj siautėju, bet ką padarysi. Reikia priimti viską, kaip yra, ir džiaugtis, kad ne blogiau dabar. Nes ateityje visko gali būti.
Manau, kad kartais reik nugriūt ant kažkieno peties ir išsisriūbaut iki valios. Man vakar tokį petį pakišo vyras. Raudojau kaip durnė. Sorry už kablelius nesudėtus, tingėjau.
Madam pareis veliau, 07 Vas 2021 - 17:20, parašė: Ačiū, Savaite. Tu kaip saulė šitam pasauly. Aš per prievartą jos nenuvešiu, o dabs ir pati turėsiu rankos ir kitą onkologinę operaciją.Tau vėžys?🙄
Tau vėžys?🙄
Dar nežinau, panašu, eisiu biopsijai daba.
Tais laikais ant kulniuku visos moterys buvo. Maniske irgi.
Mano mama buvo geros figuros, pasitempus visada, tik nemego kvepintis. Tik purskiamus dezikus naudojo. Tai jos kvepalus as tycharia isnaudodavau. Gavau lupt, kai pamate, kad puses Climat nebera.Dovanotu. Nei pati valgau, nei kitam duodu. Nu ir suseno ta kita puse.
