Oi, užjaučiu. Siaubas. Ar labai buvo rėkimo?
Esu kritus vaiką nešdama, nuo dviejų laiptelių, neatsargiai peržengiau. Instinktyviai vaiką ant savęs užsiverčiau, dar aprengtas storai buvo. Pati kulkšnį išsisukau, vaikui nieko.
Tas gal ir išgąsdino, kad parėkė gerai kokią minutę, o tada taip neįprastai nurimo. Bet gal kad kaimynas išlindo nematytas ir kalbint pradėjo, nežinau. Ligoninėj jau buvo normali, ir valgė, gėrė, juokėsi, verkė, nu kaip visad... dar mb kaip tyčia dirba kitam mieste. Aišku jo ir taip nebūtų leidę kartu, bet bent namie būtų kartu ramiau, būtų paėmęs. Bet bent mašiną suorganizavo, tai turėjau kaip grįžt.
Dabar miega, bet neramu, vis užeinu paklausyt, ar kvėpuoja.