Nu va, radau to gauromečio kaimyno sklypo laukinėj dalyje, kuri ribojasi su mūsų. Ir jonažolių mačiau yra. MB sakė priskins ir nuneš džiovintis pastogės palėpėje.
Gaile, kaip tu fermentuoji?
https://www.esaltala...ecio-lapai-50-g
yra gatavos pirkt
Gatavą esu vartojus, kad pašonėj auga, net neįtariau.
Va kaip čia aprašyta. Puikiai gaunasi
Procesas maždaug toks: nurenkam lapus (fermentuojami tik lapai, žiedus aš sudžiovinau, kad vėliau papuoščiau arbatą), juos pavoliojam tarp delnų (kad truputį sutrūkinėtų ir pradėtų skirtis sultys), suglamžytus lapus grūdam į stiklainį. Prikemšam iki viršaus, sutrombuojam, lengvai užsukam. Laikom šiltoj vietoj kelias dienas. Po kelių dienų gaurometis turėtų kvepėti saldžiai (pasak mano draugės Brigitos: vaisiais ir medumi). Tokį kvepiantį, užsifermentavusį gaurometį paskleidžiam ant audeklo ir džiovinam
Jonažoliu irgi vakar krūvą pririnkau. Dar raudonų dobilų, juodgalviu ir rugiagėlių biski. Viskas Nuosavam sklype. Tik gauromecio nėra, tai reiks kitur prisirinkti.
Radau užtai Putiną didžiausia augantį sklypo pakrašty. Tai galvoju ką čia reiks su jo uogom daryt
Putiną atsivežiau iš miško ir pasisodinau pas save po langu, auga tokiu dideliu medžiu-apvaliu krūmu.
Uogas surenku po pirmų šalnų, tada kartumas sumažėja.Šaldau uogas, arba sumalu ir šaldau tokį marmalą, kartą dariau su citrina. Kvapas uogų maltų nekoks, dvokia vos ne kojinėm vyriškom ar kažkuo panašiai. Bet žiemą labai gerai turėti to marmalo, prie visokių peršalimų.Žodžiu, naudingos uogos.