Maniškė taksiukė daugiausiai, ką galėjo padaryt, užlaižyt negyvai, bet vedžiojom su pavadėliu, kad kokio vaiko neišgąsdintų. Ji verždavosi prie visų žmonių pasisveikinti, pasidžiaugti. Girdėdavo, kad jau mano tėtis grįžta namo ir laukdavo kokį žaislą pačiupus. Jei sustodavom degalinėje ir tėtis išlipdavo užpilti kuro, verkdavo, kad ne visas komplektas, nustodavo tik jam grįžus. Mama neleisdavo miegoti lovose, tai ji palaukdavo, kol mano mama užmigs ir aišku atšuoliuodavo iškart. Jei mes valgydavom, atsitempdavo savo dubenėlius, kad valgyt kartu. Išties, nuostabi buvo.
Paveldėtojams. Aišku, vieni gal mielai ir eitų į darbą, bet daugumai išties reiktų kitokio darbo pobūdžio, grafiko. Viena, eiti savo malonumui, kita, kai reikia.
Riešo kanalo sindromas? Ar aukščiau krapštė?
Būtinai reabilituokis, nes praktiškai nuo to visa sėkmė priklauso.
Prie riešo kanalo tirpsta 1, 2 ir pusė 3cio piršto
4,5 prie užspausto alkūnės nervo.