Dusia, su aparatu kur užsukti, tuos stiklainiukus išdalinau. Su užsukamais dangteliais neužsuku, teisingiau užsuku, bet ne iki galo, kartais bėga, o ir riešai skauda labai. Po daržovių tvarkymo, pjaustymo, riešas labai skaudus būna. Bet vakar tai vyras po darbo sode išvirė burokėlius ir grįžo, tai kartu griebėm ir pasidarėm. Vėliau krepšinį dar pažiūrėjom ir miegot.
Sode obelys pramečiuoja. Sako, kad reik išskint žiedus pavasarį, kad būtų stambesni obuoliai ir taip mažiau pramečiuoja. Bet to, turi antroj vasaros pusėj užtekti drėgmės, na ir pamaitint.
Pernai kelis obuoliukus teturėjom. Šįmet obuolių metai, bet net nežinau... Ta tamsiukė, tokie smulkyčiai obuoliukai, du kąsniai ir viskas, krenta. Kaži, kaip čia bus. Man Bogatyrius labai skanus. Tai dėžutę kokią žiemai turėsiu, jei nesupus. Kažkoks puvinys įsimetęs. Gaila, nes dideli obuoliai šiemetiniai. Na ir sulčių šiek tiek gausis.
Bet sode tos obelys nedidukės. Kaime, tai senovinės buvo, ir obuolių, ir šešėlis.
Šiemet keista vasara. Kriaušė viena buvo aplipus vaisiais. Bet vieną dieną žalia, kitą - jau supuvus iš vidaus. Juokėmės, kad kas valandą reik įpjaut, pažiūrėt ar tinkama valgyt. Praktiškai porą krepšių išėjo į kompostinę, pagavom keletą tinkamų valgyt tik.