Aš dėl nagų kramtymo jau praradau viltį. Mano vyrenėlei tuoj šešeri, rankų nagų nekirpau jau kokie 3,5 metų... Nuolat nugraužti iki mėsų, kartais net ateina skųstis, kai prakramto iki kraujo... Pradėjo graužti, vos tik išdygo pakankamas kiekis dantų. Po sesės gimimo kuriam laikui aprimo, bet tuoj vėl "įsibėgėjo". Iš pradžių ėjo tiek rankų, tiek kojų nagai. Pastaruosius 2 metus kojų nagų nebegraužia, nebepatogu.

Pirkom laką, lakavom - tai žliumbdama tą laką per dieną nusigrauždavo - ir toliau savo. Be to, ji iš prigimties nevalgi, tai po to lakavimo išvis nevalgyti ėmė, nes viskas, ką nulakuotais pirštais paliečia, pasidaro nevalgoma. Naudojom šveicarišką Mavala serijos laką - tikrai, tokios šlykštynės negalėjau net ir įsivaizduoti. Deja...
Paskutinio lakavimo periodu (prieš pusmetį) įsitaisė graužti ir plaukus (taip ir liko šukuosena "bliūdeliu" - tiek, kiek iki burnos užtenka). Taip pat "patvarkė" porą patalynės komplektų. Be to, praeitą žiemą pragraužė visas megztinių ir striukių rankoves. Laimei, per vasarą su trumpom rankovėm tą užsiėmimą pamiršo. Dabar bijau, kad vėl neprisimintų...
Nežinau, ką daryti. Jos jaunesnioji sesė visokių ožių turi, bet nagų negraužia - na, nebent atplyšta koks nagiuko kraštelis. Abi auginam kaip lygias, beveik kaip dvynukes. Bet... jaunėlė neturi jokių bendravimo problemų, o štai nagų graužikė vyresnėlė nuo gimimo super jautrus vaikas. Gal tai ir yra priežastis?
Dar. Pastebėjau, kad rankos iškart keliauja į burną, kai pradeda žiūrėti filmuką ar atsiduria svetimoj aplinkoj. Ar tiesiog kai neturi tuo momentu kuo užimti rankas...
Beje, vyras nagus graužia iki šiol...