Moku, atsakant į temos klausimą. Nuo to gyventi ne lengviau.
QUOTE(Night13 @ 2015 04 08, 23:40)
Moku, atsakant į temos klausimą. Nuo to gyventi ne lengviau.
Vadinas, nemoki.
Aš Erhart Tolle (skaičiau rusiškai, gal autoriaus vardas ne taip rašosi) prisiskaičiau. Patiko, mūsų pasaulėžiūra turi daug bendrų taškų.
Kai tik pradedu pakeliui į garažą mintyse varinėt būsimus ginčus su valdžia ar mylimu vyru, čiumpu save už uodegos (praktiškai tą veiksmą įsivaizduoju


QUOTE(Senmergiukas @ 2015 04 09, 21:40)
Vadinas, nemoki.
Aš Erhart Tolle (skaičiau rusiškai, gal autoriaus vardas ne taip rašosi) prisiskaičiau. Patiko, mūsų pasaulėžiūra turi daug bendrų taškų.
Kai tik pradedu pakeliui į garažą mintyse varinėt būsimus ginčus su valdžia ar mylimu vyru, čiumpu save už uodegos (praktiškai tą veiksmą įsivaizduoju
) ir sakau sau: moterie, saulutė šviečia, paukštukai čiulba, džiaukis gyvenimu. Nuvažiuosi iki valdžios, tada ir pasiginčysi. Padeda trumpam, paskui vėl mintys nuklysta šunkeliais
Mokausi.
Aš Erhart Tolle (skaičiau rusiškai, gal autoriaus vardas ne taip rašosi) prisiskaičiau. Patiko, mūsų pasaulėžiūra turi daug bendrų taškų.
Kai tik pradedu pakeliui į garažą mintyse varinėt būsimus ginčus su valdžia ar mylimu vyru, čiumpu save už uodegos (praktiškai tą veiksmą įsivaizduoju


Vadinasi, moku. Nes tuo metu, kai rašiau, dėl tam tikrų priežasčių jaučiau diskomfortą. O, beje, saulytės-paukštukai ne visus teigiamai veikia. Bent man, kai lyja daug mieliau, - saulės nemėgstu, laukiu kol sutems.
QUOTE(Night13 @ 2015 04 10, 23:23)
Vadinasi, moku. Nes tuo metu, kai rašiau, dėl tam tikrų priežasčių jaučiau diskomfortą. O, beje, saulytės-paukštukai ne visus teigiamai veikia. Bent man, kai lyja daug mieliau, - saulės nemėgstu, laukiu kol sutems.
Tas Tolle, kurio aš prisiskaičius, siūlo esant diskomfortui jį priimti ir susikoncentruoti į pojūčius čia ir dabar - kvėpavimą, pajusti savo pirštus-kojas-odą ir t.t, išgirsti garsus, apsidairyti ir pamatyti vaizdus. O paukštukai ten ar lietaus barbenimas - antraeilis dalykas

Svarbiausia, suvokti save kaip pasaulio, kurį vienija bendra prigimtis, dalį. Ir tobulėti pačiam, tokiu būdu tobulinant pasaulį.
Nu aš čia drąsiai, aišku, sukišau visą filosofiją į dvi pastraipas. Skaitykit autorių, man patiko

Ne visada, bet dabar vėl/jau moku. Kartais jaučiuosi lengvai kuoktelėjus, kai šypsausi tamsų rytą važiuodama į darbą, kol aplink visi apsimiegoję ir susiraukę. Kai bėgu per lapus ir juos spardau. Kai stebiu debesis, kaip plaukia, ir užkliūnu gatvėje už ko nors. Kai kvepia vėju, kai kedena plaukus, kai atrodo, kad tuoj nupūs mane visą. Kai šaltis kanda nosį, bet girgžda po kojom sniegas. Kai skaitau knygą ir staiga šauna į galvą puiki įžvalga. Kai pavasarį tirpsta sniegas ir kvepia gaiva, kai miške po lietaus viskas sodriai žalia. kai.... kai ... kai ...
labai daug, dabar.
