Negali žmogus visą laiką gyventi kažkur ne realybėje - juk laikas bėga labai greitai, kaip smėlis tarp pirštų. R.Sharma knygoje "Vienuolis, kuris pardavė "Ferrarį" rašė: "Sivanos išminčiai turėjo penkių žingsnių metodą, kai siekti tikslų ir įvykdyti gyvenimo misiją. Pirmas žingsnis susidaryti mintyse aiškų rezultato vaizdinį. Antrasis žingsnis spustelėti save, kad kiltų įkvėpimas veikti. Trečiasis žingsnis paprastas: visada nusistatyk galutinį terminą, kada žadi pasiekti tikslą. Norint tam tikrą veiksmą paversti įpročiu, reikia jį kartoti 21 dieną iš eilės. Tikslo turi siekti linksmai. Aiškiai apibrėžtas gyvenimo tikslas bus tau tarsi švyturys, rodantis kelią audroje. Bet jeigu nežinosi, kur eini, kaip tu sužinosi, kad jau atėjai?"
Nedelsk! Laikas niekada nebus kaip tik tinkamas. Pradėk čia ir dabar, daryk tai tokiomis priemonėmis, kokias turi, geresnes rasi pakeliui.
Napoleon Hill
Papildyta:
Gyvenimas yra būtent toks, kokį tu jį sukuri, tad išdrįsk savo gyvenimą padaryti Nuostabų.Nevalia leisti laikrodžiui ir kalendoriui mus apakinti ir priversti mus pamiršti faktą, jog kiekviena gyvenimo sekundė yra stebuklas ir paslaptis.
H. G. Wells
Yra tiktai vienas visatos kampas, kur tu gali būti tikras, jog tobulėsi, ir tai - esi tu pats.
Aldous Huxley
Dauguma žmonių mano, kad, jei jie butų kitoje vietoje ar turėtų kitą darbą, jie būtų laimingesni. Semkitės laimės iš to, ką jūs darote dabar, ir neatidėliokite džiaugsmo ateičiai.
Dale Carnegie
Napoleon Hill
Papildyta:
Gyvenimas yra būtent toks, kokį tu jį sukuri, tad išdrįsk savo gyvenimą padaryti Nuostabų.Nevalia leisti laikrodžiui ir kalendoriui mus apakinti ir priversti mus pamiršti faktą, jog kiekviena gyvenimo sekundė yra stebuklas ir paslaptis.
H. G. Wells
Yra tiktai vienas visatos kampas, kur tu gali būti tikras, jog tobulėsi, ir tai - esi tu pats.
Aldous Huxley
Dauguma žmonių mano, kad, jei jie butų kitoje vietoje ar turėtų kitą darbą, jie būtų laimingesni. Semkitės laimės iš to, ką jūs darote dabar, ir neatidėliokite džiaugsmo ateičiai.
Dale Carnegie
Gyventi čia ir dabar aš negaliu, nes dalis manęs visada yra praeityje ir išgyvena praradimus bei kaltes, kita dalis kabinasi į ateitį, kur slypi baimės ir nerimas - ar pavyks, ar spėsiu, ar pasiseks? Sako, kad praeitį ir ateitį reikia išgyventi tik kaip dabartyje sukilusius prisiminimus ar pamąstymus. Tačiau patarimai ya viena, o amžius besitęsianti praktika (paskaitykite knygas) kita. Nelabai tikiu, kad galėsiu kažką pakeisti. Nors tikrai noriu pabėgt iš to gyvenimo tarp apgailėtinos praeities ir košmariškos ateities
Kartais gera buti cia ir dabar, o kartais norisi pasvajoti apie geresni gyvenima 
as tai daugiausia ateitimi gyvenu... 
atrodo, kad busiu laimingesne kazkada ateity, kai kas nors ivyks...
blogai taip.... nes reikia dziaugtis dabartimi
atrodo, kad busiu laimingesne kazkada ateity, kai kas nors ivyks... blogai taip.... nes reikia dziaugtis dabartimi
"Dabar susimąstykite - kuo jūs galėtumėte PASIDŽIAUGTI? Už ką galėtumėte padėkoti Dievui? Gal vakar buvote nuostabiame koncerte? Gal turite puikų butą, už kurį norėtumėte padėkoti Dievui? Gal valgėte nuostabius pusryčius? Gal ryte galėjote išsimiegoti, nes nereikėjo niekur skubėti? Gal baigėte kokį sunkų ir neįdomų darbą? Gal įsigijote naują knygą? Padėkokite Dievui už tai, kad tai buvo. Pasidžiaukite tuo. Negalvokite, kad tai savaime suprantami dalykai. Juk jų galėjo ir.. nebūti.
Amerikiečių rašytojas Loganas Smitas pasakė tokius žodžius: "Gyvenime reikėtų siekti dviejų dalykų: pirma, gauti ko nori; antra, tuo džiaugtis. Antrąjį tikslą pasiekia tik patys išmintingiausi žmonijos atstovai"
Amerikiečių rašytojas Loganas Smitas pasakė tokius žodžius: "Gyvenime reikėtų siekti dviejų dalykų: pirma, gauti ko nori; antra, tuo džiaugtis. Antrąjį tikslą pasiekia tik patys išmintingiausi žmonijos atstovai"
beskaitinėdama radau temelę, kurią pati kažkada užvedžiau ir kuri buvo be galo aktuali... rasau BUVO, nes dabar jau tas vegetavimas praeityje 
o ko labiausiai reikėjo, tai suvokti, ko man reikia. O man norėjosi kūdikėlio
Dabar sūpuoju ant rankų savo mažylį, ir nors pavargusi po dienos darbų ir bemiegių naktų, jaučiuosi vėl savo vėžiose: ir vyras su dukra mano šilumos dar daugiau gauna nes jaučiuosi laiminga 
o kai būna juodesnių dienų, prisimenu visus patarimus ir perskaitytas knygas savo ieškojimų metu, ir netrukus geriau pasidaro
o ko labiausiai reikėjo, tai suvokti, ko man reikia. O man norėjosi kūdikėlio
Dabar sūpuoju ant rankų savo mažylį, ir nors pavargusi po dienos darbų ir bemiegių naktų, jaučiuosi vėl savo vėžiose: ir vyras su dukra mano šilumos dar daugiau gauna
nes jaučiuosi laiminga o kai būna juodesnių dienų, prisimenu visus patarimus ir perskaitytas knygas savo ieškojimų metu, ir netrukus geriau pasidaro
Beskaitant šią temą kilo mintis. Gal iš tiesų daugelis moterų gyvena ne savo gyvenimą , todėl ir yra tas jausmas . Kažkaip nemanau , kad vyrai apie tai galvoja . Mes linkusios daugiau rūpintis kitais , gimdyti vaikus ne visada iš jausmo , kad jiems laikas ateiti, o del to kad reikia, vyras nori , metai bėga ir tt. Daug saves atiduodam kitiems , arba bandome save įtikinti , kad mūsų gyvenimas puikus , gražūs vaikas , geras vyras ... Bet čia tik modelis kaip ,,turi būti'' , Mąstau pagal save , nes turiu du vaikus , vyra, viskas atrodo puiku, bet matyt ne to man reikejo, gal aš turėjau keliauti , knyga rašyti , viena gyventi sau ir neskubinti įvykių , bet juk reikia kaip visi , ištekėti ir pan. Tai va , užtad dabar ir lydi tas jausmas , kad kažkaip ne taip gyvenu kaip norėčiau . Prieš kažka darydamos turim gerai pagalvoti ar tikrai mes PAČIOS to norim , ar to nori aplinkiniai , vyras , arba gal tai darom tik iš baimės būti kitokia, iš baimės kažką spręsti pačiai ir nesulaukti pritarimo ...
QUOTE(ilonappp @ 2015 03 30, 10:54)
Beskaitant šią temą kilo mintis. Gal iš tiesų daugelis moterų gyvena ne savo gyvenimą , todėl ir yra tas jausmas . Kažkaip nemanau , kad vyrai apie tai galvoja . Mes linkusios daugiau rūpintis kitais , gimdyti vaikus ne visada iš jausmo , kad jiems laikas ateiti, o del to kad reikia, vyras nori , metai bėga ir tt. Daug saves atiduodam kitiems , arba bandome save įtikinti , kad mūsų gyvenimas puikus , gražūs vaikas , geras vyras ... Bet čia tik modelis kaip ,,turi būti'' , Mąstau pagal save , nes turiu du vaikus , vyra, viskas atrodo puiku, bet matyt ne to man reikejo, gal aš turėjau keliauti , knyga rašyti , viena gyventi sau ir neskubinti įvykių , bet juk reikia kaip visi , ištekėti ir pan. Tai va , užtad dabar ir lydi tas jausmas , kad kažkaip ne taip gyvenu kaip norėčiau . Prieš kažka darydamos turim gerai pagalvoti ar tikrai mes PAČIOS to norim , ar to nori aplinkiniai , vyras , arba gal tai darom tik iš baimės būti kitokia, iš baimės kažką spręsti pačiai ir nesulaukti pritarimo ...
O jei dabar keliautum ir knyga rasytum, vel lydetu klausimas, o gal reikejo isteketi ir vaikus gimdyti...amžini klausimai, kaip pasaulis...
