Mokyklinės rinkliavos

Fruzina, ten Jezuitu gimnazija, ji nevalstybine. Finanasavima skiria Vokietijos jezuitai, kazkas is LT... Nepaisant 150 litu menesiui i ta gimnazija konkursas MILZINISKAS, egzaminai po keturiu klasiu buna labai rimti. Ir nieks neburba, kad daug moka. Aisku, ekskursijoms ir pan. renkam atskirai.

Nesutikciau del lenktyniavimo per gimtadienius. Na, kazkas gali atnesti pyrago ir arbatos- liuks. O kiti gali iskelti puota vaikams - tai valio. Kame problema? Jei jus savo vaikams neperdavinesit poziurio apie kazkokius lenktyniavimus, tai vakai to net nepastebes. Nezino tie pradinukai, kiek kas kainuoja, kiek pinigu sventei isleista. Tai tevai susibiesina, kad kazkas atseit, ju akimis, "nori pasirodyti". O is tiesu, tai vaikams buna smagu ir su pyragu, ir su tortu. Na, vienas daugiau gali skirti, kitas maziau, vienas gyvena didesniam name, kitas mazesniam, vienas kazka turi, kitas ne. Tai ar del to reikia vaikus mokyti grauztis, pykti?

Vyresnese klasese vaikai gimdieniu klaseje nesvencia, bet svencia namuose su draugais. Dukra visada praso manes pacios iskepti torta. Oi, prasydavo. Dabar, kai radau Asseni, tai jau manes nepebrasys niekada. Ir niekad nekompleksavo del mano sleivu tortu, priesingai- visada didziuodamasi draugams sakydavo, kad tortas keptas mamos. Manau, medaliai mums- del teisingo auklejimo.

Ir del keitimosi dovanom- nematau nieko blogo. Tik kai suma virsija 10 litu- tai blogai. Pradinukams ir 5 litu per akis. Nes kai pinigeliu mazai- rekia ijungti vaizduote. O kai daug- nuobodu. O karta dukros klase sutare, kad dovana privalo buti pagaminta paties. Dukra tais metais gavo saldainiu "aparata" is plastikiniu buteliu ir kartono.

Tai gerai- vaikai gi turi uzaugti, turi igyti supratima, ka ir kaip dovanoti. Tevai turi proga juos pamokyti. Neburbuliuoti, nekeikti mokyklos ir ju ismislu, o pamokyti, kaip tas dovanas reikia rinkti, kaip teikti. Net jei istrauki savo "priesa"- kaip suktis situacijoje, kaip save motyvuoti. Ir siaip, dovanu kulturos pamokom vaika. Pvz., jei sutarta dovanoti uz max 10 litu, o radai puodeli uz 7 litukus, labai grazu, labai tinkanti tam zmogui, labai nori ji padovanoti- tai dovanok. Ir jokiu budu "nedapirkinek" nieko uz tris litus, nes tai- blogas tonas, tai demonstravimas, kad nori dovanoti "uz suma", o ne is sirdies. Arba- geram draugui dovanoti ceki yra ne lygis, nemandagu net, nes cekis- beasmene dovana.

Ir dar. Kas dar neuzmigo skaitydamas. Jei kuris is musu vaiku pypteli, kad Onutes-Jonuko teveliai jam nupirko ta-ana, tai mes sakom- na ir kas? Ar TAU tokio daikto labai reikia? Jei tikrai labai reikia- mastyk, kaip ji gauti- taupyk, kazko atsisakyk, padek mums sutaupyti pinigeliu butent tam daiktui, uzdirbk galu gale (mano 12 m. dukra jau keliasdesimt litu sia vasara sazinigai uzdirbo ). Galvok apie save- greiciausiai pasirodys, kad tau to net nereikia. Vaikams sakom: visada salia taves bus kokia Onute-Jonukas, kurie tures daugiau. Susitaikyk su ta mintim. Nereikia noreti tureti daugiau uz visus, reikia moketi suvokti- ko reikia tau. Ir tik to siekti. Kitaip gi vaikai uzaugs tik tusciai burbuliuojantys, pavydus, pikti ir nepatenkinti- tiesus kelias i nelaiminga gyvenima.

Dabar galvoju- a kas cia bendro su mokyklinem rinkliavom.

Jau tu tik nejuokink, kad vaikas nepastebės, kad jis atsinešė pyragą, ir sulčių, o užvkar Jonukas trijų aukštų tortą, su gražiausiais papuošimais, buvo pripūsta balionų, visi buvo su tom man asmeniškai šlykščiom kepurėlėm, kad vaišių buvo pilna, visokių sulčių, sevetėlės gražiausios, indai tie kur su piešiniais ir t.t. Čia tėvų požiūris visai ne prie ko. Tiesiog matosi vizualiai kas ir kaip.
Aišku,kad pradinukas nežino kiek kainuoja tas trijų aukštų tortas, ar tos sakykim spalvingos servetėlės, bet jis mato,kad spalvinga, gražu,kad kiti aikčoja ir sako kaip faina, mokytoja dar pagiria kokia graži šventė ir jam skaudu, kad jis irgi taip negali.

Fruzina, bet juk visas gyvenimas toks. Vaziuoju as su savo masina ir matau- salia koks bestogis Maserati naujausias blizgantis pralekia. Tai ka man daryti- imti rekti, pypti, nusisaut? O jei kaimynas jachta nusipirko- ar man jam i pasto dezute prispjaudyt uz bausme?

Na perka kazkas tuos triaukscius tortus- tegul perka. Tegul vaikas ismoksta dziaugtis skaniu tortu, o ne skaiciuoti kazkieno galimybes ir del to pypauti. Kazkas atnese kepureles- tegul vaikas nusprendzia, ar nori ja detis. Bet ne todel, kad kazkas, matote, nieksas kepureliu nupirko, o del savo paties poziurio i kepureles, kike jos bekainuotu.

Paziurek is kitos puses. Sakykim, kazkoks tetis nori vaikams padaryti svente. Atnesa jis i klase ta triauksti torta. Tai valio gi. A del to ji keikt ir liept jam susikist ta torta, o lekt kept pyrago obuoliu?

Niekaip nesuvokiu- kame probema, jei kazkas atnesa didesni torta.

Esme- isaukleti vaika, kad jis moketu dziaugtis gyvenimu, o ne kaip koks kurmis niurneti-skaiciuoti-pavydeti-pykti.

Man, pvz., labai grazu tas Maserati salia. Labai puosia miesta, dziugina aki. Bet man asmeniskai jo nereikia.

siuolaikiniai teveliai vadinasi susirinko.
Buvo toksai klausimas iskeltas pirmoje klaseje, tik kazkaip daugelis tevu nepasirase. Mokytoja irgi skersai paziurejo i pasiulyma rasyti tevams elektronini laiska, jeigu turi problemu su vaikais - vaikai siaip ar taip jau skaityti moka ir jeigu mokytoja tevams paraso grieztesni laiskeli ar pastaba i knygute, tai jie yra stebuklingai pametami. Arba, kad taip butu galima derinti isvykas, dovanas ar kitas staigmenas vaikams apie kurias jiems nera butina is anksto zinoti.

P.s. ALfa, tavo vaiko klases tevu komiteto mamai pasiulyciau kitiems priminti, kad skirtingai nuo darzeliu, mokyklu virtuves nera islaikomos valdzios ir uz pietu pinigus reikia ne tik pagaminti pietus, bet ir islaikyti darbuotojus, moketi mokescius

Dekui, reikes pasakyti. Nes as nelabai orientuojuosi situacijoje- mano vaikai i darzelius nejo, mokyklose nevalgo pietu. Dukra tik sriuba perka, bet nekomentuoja kazkaip. Man irgi atrodo, kad 5 litai uz pietus- na ner jau labai daug.

Pasakysiu ir savo patirties ir išgyventų jausmų.

Labai dažnai taip kaip tu kalba tokie žmonės , kurie išgali nupirkti tą triaukštį tortą, taip jau yra, kai kažką gali nusipirkti ar jau turi kitaip mąstai. Aš buvau kažkada tokių žmonių vietoje, kurie neišgalėjo nupirkti , dabar esu tų ,kurie gali tai padaryti, todėl žinau tą jausmą. Nemoku net žodžiais to išreikšti. Kaip tu sakei-sotus alkano neužjaučia... Žinokit tą jaučia ir vaikai, tą sakykim nepriteklių. Pavyzdžiui sesuo sakė, kai jos dukros mokytoja pasakė , kad už pratybas reiks apie 60 litų, vienas berniukas apsiverkė iš karto, sako mes tokių pinigėlių neturim.
Mokytoja paguodė, kad gal dalim atneš.
Vaikas gali mokėti džiaugtis, džiaugiasi, netgi gali didžiuotis mamos pyragu, bet jei jis per savo gimtadienį išgirs replikas -koks prastas, kaip neskanu, koks negražus, ar negalėjai gražesnio, jam tikrai bus skaudu, kad ir kaip auklėtumete savo vaiką. Tiesiog taip yra. Todėl manau sveikai mąstant reikėtų bendruomenėje neišsišokti, pasilygiuoti į visus, daryti daug maž vienodai, bent jau ten kur yra vaikai,o jau savo aplinkoje galima ir pasipuikuoti, jei jau taip norisi.

Manau tu suaugus - ir gali sau leist nepavydet, o dar labiau nepergyvent, as irgi vaikus nuolat mokau kad nesupirksiu visu pasaulio zaislu - kas ka turi - gali ir pasidalint zaisdami jei jau draugauja, rubai irgi skirti tik kad nesusalti, tad ner reikalo madu mokykloje ar darze demonstruot, o va su svente ir dar penktoku tarpe yra kitaip (anksciau kazkaip nebuvo tos bedos, nesiskunde niekad, nors yra parneses komentaru kad va buvo gimimo diena - bet va tik saldainiu atnese - paaiskinau kad gal tam vaikui ner labai svarbus gimtadienis klaseja, kad gal jis ji atsves namie su geriausiais draugais ar sema), penktokai ziuriu jau i viska kitaip reaguoja, arba tiesiog i toki kolektyva papuolem, jau minejau - klaseje jau buvo dvi sventes - viena su dideliu tortu, kita tik su pyragu, vaikai uzgauliojo, replikavo, ubagu pavadino - deja tai yra ziauru, bet maniskis pergyvena del savo sventes , kurios as net neplanavau kelt dar ir mokykloje - nu neplanavau, maniau jau per dideli, ale rinkdami jie po ta 1,5 ir pirkdami dovana (cia pati klases seniune organizuoja, itariu su josios tevu patarimais, nezinau kokia kitu teveliu reakcija) ipareigoja atnest vaises

sutinku. Nes vaikas dar nemoka pozityviai mąstyt, galbūt - stengiasi, bet pasąmonėj išlenda kirminiukas, nors tu ką. Štai dėl tos priežasties, būtent - dėl vaikų, ne dėl ko kito, ir apsitarėm klasėje viską daryt simboliškai. Tik valandžiukei pasėdėt rate su mokytoja, klasiokais, su arbata/kakava/sultim ir pyragu/sausainiais.
Aš labai gerai suprantu, kad tai - pradinės klasės, pradinė mokykla, kad vėliau bus kitaip. Bet tada ieškosim kitų būdų, tikiu - rasim.
Taip pat suprantu, kad mums labai pasisekė su tėvų kolektyvu. Bet tas pasisekimas irgi labai trapus ir gali būt laikinas, vien sutapusių aurų neužtenka , todėl reikia stengtis tą išlaikyt - bendraut, kalbėt, aiškintis, tik netylėt.

Aha, tikrai, o prie ko rinkliavos?
Yra jos ir pas mus, bet kol kas normaliai, tvarkingai viskas. Suolų, langų nepirkom, bet roletus (ryte saulė plieskia), magnetines skelbimų lentas, lentynas - taip. Ir klasę dažėm. Čia - dėl malonumo, grožio, kad baisi žalia nebūtų . Bet susirinkę sprendėm, diskutavom, kas būtina ir be ko apsieit galim.

Kaip matai mano atveju - svencia ir vyresnese

, dovana turi but nebrangi - bet vel snekam apie ta pati - vienam 20 lt yra menkniekis, kitam 5 - pakankamai didele suma , as irgi suprasciau tokius apsikeitimus dovanom ar tai savu pagamintus daiktelius, ar tarkim sutart kazkoki suvenyra (tarkim su kaledu seneliu) iki 5 lt, ar po saldainiu rinkinuka, pavz parenkant tam tikra spalva ir kaina - nu kad idomiau butu, vaikai mokytusi pirkt ir rinkt atsakingai, o kai jau prasideda zaislai - prasideda nusivylimai - vieni renka labai atsakingai, bet ne visiems itiksi, tuo labiau kad ir nepazysta taip gerai vieni kitu, o dar teveliai kisasi su savo nuomone, nors toi vaiko visai nepazysta, o kiti nueina, daznai net ne vaikai o tevai ir nuperka bet ka, bet uz ta kaina, tada vaikui rinkusiam is sirdies tikrai abidna kai gauna tai, kuo niekad nesinaudos, nors tikejos labai nemazai

Jus saunuole jei mokot vaika rinkt dovana, ja dovanot, as irgi mokau ir manau yra daugiau mokanciu, bet nemazai yra ir tokiu, kur "nesureiksmina" tu dovanojimu ir perka bet ka, nesigilindami ka jaus ar galvos tas dovaneles gavejas

Biski i tema, nes tai irgi yra kazkokios, nors ir menkos rinkliavos mokykloje

Fruzina, klysti del manes. Pati esu is dideles seimos. Kai siandieninem akim paziuriu, tai mes gyvenom laaaabai kukliai. Svariai, tvarkingai, bet kukliai. Ir neturejom jokiu blatu. Bet tuo metu man neatrode, kad esu vargse. Aisku, buvo mymru, kurios tyciojosi is mano lietuvisku treningu ir seses isaugtu sportbaciu, bet tai ju problema, ne mano. Dzinsus pirmus su kazkokiu keistu uzrasu F.U.S.S. gavau dvyliktoje klaseje- sesuo pagaliau isaugo . Ir ka, nu nesizudziau as del tu dzinsu ankstesnese klasese. Nes turejau ir turiu gerus teisingus tevus.

Ir kai tik vedem su vyru- abu buvom nuogi-pliki studentai be teveliu paramos. Ir ka- ir nieko. Tokie, zinok, dar geriau prasimusa, jei motyvacija teisinga. Todel vaikus reikia teisingai nuteikti- negalima pavydeti daiktu ar tortu. Reikia moketi apsispresti, ar tie daiktai tau duos gyvenimo dziaugsmo, ar reikia ju. O jei reikia- deti pastangas. O gal pakanka tik pasidziaugti-pasimegauti kazkuo ne savo?

Na o jei vaikui zutbut reikia to triaukscio torto, tai prasau, priimk sprendima. Nori triaukscio torto i mokykla vietoj gimtadineio dovanos? Ne. Aha, tai vis delto kitokie musu priortetai. Ismokyt vaika reikia jaustis uztikrintu del daromu sprendimu. Nefrustruos jis del to torto tada.

Kiti tebunie gyvena kaip nori. O mes, vaikai, gyvenkim savo galva.

Papildyta:
Kriiste, bet apie ka as ir kalbu. Vaikas, kuris mokomas dovanu rinkimo-teikimo-priemimo kulturos, jis gi padaro isvadas apie kitu supratima ir elgesi. Tai irgi augimas, makaules lavejimas. Vaikas gi mato- kazkas padovanoja kazka nuosirdziai, pasako silta zodi, bantuka uzrisa- liuks, o kitas ikisa daikta i rankas su nenuplesta etikete, be jokio ivyniojimo. Tai jo makaulej- pyp, taip daryti negalima, nes vat as jauciuosi blogai. Tai irgi pamoka. Uzaugs, bus visu dovanu mandrybiu asas.

O del sumu, tai cia pilnai sutinku. Tuo labiau, kad vaikai pinigu dar neuzdirba, tode negalima vaikams leisti nutarti, kiek pinigu skiriama dovanu keitimuisi. Tevai uzdirba, todel jie ir sprendzia. 10 litu- tai jau ribu riba bet kurioje klaseje, mano galva.

O kad po pradines kazkas dar gimtadienius klasej svencia- cia man naujiena. Labai jau sudetinga tretu buti, nes paaugliuku santykiai jau kitokie, tai ne visciuku pradnuku pulkelis.

P.S. Prisiminiau, mano sese studentu grupe keitesi dovanom per Kaldeas. Suma buvo- 3 litai. vat cia tai as suprantu. Yra kur pasireiksti. O koki sh uz 20 litu nupirkti kiekvienas gali.

as mokykla baiginejau su uniforma, tad dzin man dzinsai buvo (nors turejau)
studentai irgi basi pliki buvom, da vaika uzsitarnavom , bet isgyvenom, taupem, prasimusem kazkiek, siekem savo tikslu, manau daug pasiekem, neturiu kuo skustis

Butent del torto ir pasakiau vaiku jau pries kelias dienas, va taip va kaip ir cia surasei - anas aisku rinkos savo svente su draugais zaidimu kambary, kiek supratau ten jam irgi prievole, bet kazkaip bijosi ir nejaukios replikos kad jei nenesi - esi ubagas (net jei ir taip - tai cia jau labai blogai ). Va ir piktinuosi tomis rinkliavomis gimtadieniams, kurios tikrai ipareigoja ruost vaises, kurios kai ne kam neitinka (cia kitiems, ne mano vaikui, bet mano kompleksuoja del to), bet priejom isvados - leisiu vaikiui paciam kept sausainiukus ir nusinest pavaisint klasiokus (nu tikrai jam jie gerai gaunas) - be jokiu baliu, indu, festivaliu - tiesiog siaip - pavaisint savo kepiniais per savo svente - nu jam tiko ta ideja, tikiuos tas nepasitikejimo kirminukas numirs

Nesupykit, Fruzina, Kriste, bet atsikalbinėjimai ir triaukščio torto matavimai (gerai kad dar centimetrais neišmatavot) yra kažkokie... vaikiški. Toks mažos mergaitės verkšlenimai: oi, aš irgi tokio noriu... (trep trep kojele).
Išaugti laikas. Mažiau kreipti dėmesio į smulkmenas.

Ir kūrybingiau pažiūrėti į situaciją.
Vaikai užaugs tokie, kokiais juos auklėsim, alfa159 dėl to teisi.

Be to, kas trukdo prie obuolių pyrago atsinešti spalvotų servetėlių ir papuošti stalą? Ir dar patiems išlankstyti iš jų gulbes, pinigines ar avytes.
Atsakysiu paprastai: išradingumo stoka.

O gal pasiūlyti vaikui pasiruošti tam gimtadieniui: iš spalvoto popieriaus pačiam pasigaminti gimtadienio kepurėlių.
Išardyk vieną iš McDonalds ir pažiūrėk: ar sudėtingai ji padaryta?.
Ko trūksta? Fantazijos?
Visi vaikai gimtadienio laukia, galėtų tą laukimo džiaugsmą sudėti į pasiruošimą.

Nusineši į darbą tą šabloną ir su kopijuokliu padarai 20 kopijų - vaikas galės nuspalvoti ir užrašyti klasiokų vardus. Iškarpyti, suklijuoti ir išdalinti - kiekvienam su skirtingu piešiniu!

Arba apvedžioti tą šabloną ant seno dovanų popieriaus ir iškarpius suklijuoti - 20 kepurėlių, kokių NIEKAS NETURI!!!.
Tai čia tik kepurėlės - o tų gimtadienio atributų, žaidimų ir kitų smulkmenų galima prigalvoti 100 su trupučiu.
Pavyzdžiui - per pertrauką klasėje paslėpti nuorodas ir organizuoti "lobio ieškojimą" patalpoje: atspėti iš mįslės koks tai daiktas (langas, užuolaida, stalas) ir tada ieškoti prie jo paslėptos kitos užuominos.

Ir 3 aukštų tortas (ar centimetrais dar neišmataoti?) taps tik nereikšminga gimtadienio smulkmena. Jei pasiruošit žaidimų, šokių, linksmos muzikos, tam kad GIMTADIENIS IŠ TIKRO BŪTŲ LINKSMAS - mamos keptas pyragas liks tik kaip užkandis tarp žaidimų.

O tas vaikelis su 3 aukščiu tortu (ar vis dar neišmatavot?) parėjęs mamai pasakys: BUVO TAIP LINKSMA! IR AŠ TOKIO GIMTADIENIO NORIU!