Mokyklinės rinkliavos

Fruzina, klysti del manes. Pati esu is dideles seimos. Kai siandieninem akim paziuriu, tai mes gyvenom laaaabai kukliai. Svariai, tvarkingai, bet kukliai. Ir neturejom jokiu blatu.  Bet tuo metu man neatrode, kad esu vargse. Aisku, buvo mymru, kurios tyciojosi is mano lietuvisku treningu ir  seses isaugtu sportbaciu, bet tai ju problema, ne mano.  Dzinsus pirmus su kazkokiu keistu uzrasu F.U.S.S.  gavau dvyliktoje klaseje- sesuo pagaliau isaugo  . Ir ka, nu nesizudziau as del tu dzinsu ankstesnese klasese. Nes turejau ir turiu gerus teisingus tevus.

Ir kai tik vedem su vyru- abu buvom nuogi-pliki studentai be teveliu paramos. Ir ka- ir nieko. Tokie, zinok, dar geriau prasimusa, jei motyvacija teisinga.  Todel vaikus reikia teisingai nuteikti- negalima pavydeti daiktu ar tortu. Reikia moketi apsispresti, ar tie daiktai tau duos gyvenimo dziaugsmo, ar reikia ju. O jei reikia- deti pastangas. O gal pakanka tik pasidziaugti-pasimegauti kazkuo ne savo?

Na o jei vaikui zutbut reikia to triaukscio torto, tai prasau, priimk sprendima. Nori triaukscio torto i mokykla vietoj gimtadineio dovanos? Ne. Aha, tai vis delto kitokie musu priortetai.  Ismokyt vaika reikia jaustis uztikrintu del daromu sprendimu. Nefrustruos jis del to torto tada.

Kiti tebunie gyvena kaip nori. O mes, vaikai,  gyvenkim savo galva.

Kriiste, bet apie ka as ir kalbu. Vaikas, kuris mokomas dovanu rinkimo-teikimo-priemimo kulturos, jis gi padaro isvadas apie kitu supratima ir elgesi. Tai irgi augimas, makaules lavejimas. Vaikas gi mato- kazkas padovanoja kazka nuosirdziai, pasako silta zodi, bantuka uzrisa-  liuks, o kitas ikisa daikta i rankas su nenuplesta etikete, be jokio ivyniojimo. Tai jo makaulej- pyp, taip daryti negalima, nes vat as jauciuosi blogai. Tai irgi pamoka. Uzaugs, bus visu dovanu mandrybiu asas. 

O del sumu, tai cia pilnai sutinku. Tuo labiau, kad vaikai pinigu dar neuzdirba, tode negalima vaikams leisti nutarti, kiek pinigu skiriama dovanu keitimuisi. Tevai uzdirba, todel jie ir sprendzia. 10 litu- tai jau ribu riba bet kurioje klaseje, mano galva.

O kad po pradines kazkas dar gimtadienius klasej svencia- cia man naujiena.  Labai jau sudetinga tretu buti, nes paaugliuku santykiai jau kitokie, tai ne visciuku pradnuku pulkelis.

P.S. Prisiminiau, mano sese studentu grupe keitesi dovanom per Kaldeas. Suma buvo- 3 litai. vat cia tai as suprantu.  Yra kur pasireiksti. O koki sh uz 20 litu nupirkti kiekvienas gali.

bet zinok yra tiesos ir tame kad vaikai tikrai tikisi tu stebuklingu dovanu, o kai gauna sss net be ipokavimo - patikek - ir asara isbyra

Kriiste, man dukra neseniai sake, kad dvi jos klasiokes ja ubage pavadino.  Ir kai maniske paklause- cia dabar?- jos paaiskino, kad tokios is dideliu seimu (pas mus trys vaikai) visos ubages. Prisigimdo vaiku ir elgetauja, gyvena is pasalpu.      Tai cia tos prestizines Jezuitu gimnazijos aukletines mano merginai isaiskino, kaip viskas is tiesu yra. 

Nesupykit, Fruzina, Kriste, bet  atsikalbinėjimai ir triaukščio torto matavimai (gerai kad dar centimetrais neišmatavot) yra kažkokie... vaikiški. Toks mažos mergaitės verkšlenimai: oi, aš irgi tokio noriu... (trep trep kojele).
Išaugti laikas. Mažiau kreipti dėmesio į smulkmenas.

Ir kūrybingiau pažiūrėti į situaciją.
Vaikai užaugs tokie, kokiais juos auklėsim, alfa159 dėl to teisi.

Be to, kas trukdo prie obuolių pyrago atsinešti spalvotų servetėlių ir papuošti stalą? Ir dar patiems išlankstyti iš jų gulbes, pinigines ar avytes.
Atsakysiu paprastai: išradingumo stoka.

O gal pasiūlyti vaikui pasiruošti tam gimtadieniui: iš spalvoto popieriaus pačiam pasigaminti gimtadienio kepurėlių.
Išardyk vieną iš McDonalds ir pažiūrėk: ar sudėtingai ji padaryta?.
Ko trūksta? Fantazijos?
Visi vaikai gimtadienio laukia, galėtų tą laukimo džiaugsmą sudėti į pasiruošimą.

Nusineši į darbą tą šabloną ir su kopijuokliu padarai 20 kopijų - vaikas galės nuspalvoti ir užrašyti klasiokų vardus. Iškarpyti, suklijuoti ir išdalinti - kiekvienam su skirtingu piešiniu!

Arba apvedžioti tą šabloną ant seno dovanų popieriaus ir iškarpius suklijuoti - 20 kepurėlių, kokių NIEKAS NETURI!!!.
Tai čia tik kepurėlės - o tų gimtadienio atributų, žaidimų ir kitų smulkmenų galima prigalvoti 100 su trupučiu.
Pavyzdžiui - per pertrauką klasėje paslėpti nuorodas ir organizuoti "lobio ieškojimą" patalpoje: atspėti iš mįslės koks tai daiktas (langas, užuolaida, stalas) ir tada ieškoti prie jo paslėptos kitos užuominos.

Ir 3 aukštų tortas (ar centimetrais dar neišmataoti?)  taps tik nereikšminga gimtadienio smulkmena. Jei pasiruošit žaidimų, šokių, linksmos muzikos, tam kad GIMTADIENIS IŠ TIKRO BŪTŲ LINKSMAS - mamos keptas pyragas liks tik kaip užkandis tarp žaidimų. 

O tas vaikelis su 3 aukščiu tortu (ar vis dar neišmatavot?) parėjęs mamai pasakys: BUVO TAIP LINKSMA! IR AŠ TOKIO GIMTADIENIO NORIU!

Kriiste, man dukra neseniai sake, kad dvi jos klasiokes ja ubage pavadino.  Ir kai maniske paklause- cia dabar?- jos paaiskino, kad tokios is dideliu seimu (pas mus trys vaikai) visos ubages. Prisigimdo vaiku ir elgetauja, gyvena is pasalpu.      Tai cia tos prestizines Jezuitu gimnazijos aukletines mano merginai isaiskino, kaip viskas is tiesu yra. 

Cia praeita savaite buvo. Klausiu- tai ka joms atsakei? Sako- nieko nesakiau, tai ka - gincytis man su jom pradet, ar ka?  kai pasakojo, tai dukra juokesi. Sakau- gal man ju mamoms skamtelt. Sako- baik tu, tegul sneka ka nori. 

Zinok, nei silta-nei salta nei man, nei dukrai nuo tokiu epitetu. 
Papildyta:
Isbyra. Maciau.    Bet tai irgi gyvenimiska pamoka. Uz 20 litu, brangoka, bet pamoka.

o iš kur jum tie keturi kartai gaunasi? namie arba žaidimų kambary tūsas, klasėj, kur dar? Pirty prie ežero?

nors šiaip pritariu kad nėr čia ko tortus ir visokius pričindalus į klasę tįst. tiem patiem klasiokam, kurie apkalbinėja, išsidirbinėja, kitaip kiaulina -- nu už kokį gera juos visus vaišint?

nors šiaip pritariu kad nėr čia ko tortus ir visokius pričindalus į klasę tįst. tiem patiem klasiokam, kurie apkalbinėja, išsidirbinėja, kitaip kiaulina -- nu už kokį gera juos visus vaišint?

... tai ir sakau- pradinukuose kitaip. Ten visciukai tokie visi pasimete. Jie sukerta ta pyraga kartu, padurniuoja- ir tvarka. O vyresnese klasese jau prasideda grupavimaisi, roziu karai, tai tikrai kazkaip tie sventimai klaseje keistokai skamba.... Klasiokai tai tikrai ne visi draugai. Suprantama, kad vaikas visai nenori su jais svesti gimtadienio. Mano dukra tai nieko nenestu i klase ir nesijaudintu, kad kazkas nesa. Nors ja uz tai ir vadintu ubage. 

Mums byrejo 3 metus - paskutinius jau nebe

zek, cia draugiskai, o nemanai, kad jei sveikina - reik vaisint , as jau savim suabejojau, gal vistik per daug ta sveikinima sureiksminu - nusispjaut ir  nieko nenest

Na ir gerai tada. Kam cia jaudintis, kas del to vaika kazkaip vadins. Vaikas zino, kad jam tik geraiu, tai tie epitetai kaip vanduo nuo zasies turetu.

P.S. Zmones mielieji, kada isjungsit ta sokinejancia reikia-nereikia Northway reklama. 
Papildyta:

Oi ne, nemanau. Jie gi nuosirdziai, o jei is sirdies- tai neturi tiketis nieko atgal.  O jei tikisi ir negavo- tai tegul priima kaip gyvenimo pamoka.