Kaip paaiškinti vaikui, kad tėtis jo atsisakė?

Man buvo 13-14 metu kai pradejom gyventi atskirai su mama. Tad puikiai zinojau, maciau koks buvo mano tevas. O kad ir prisiminimu geru nebuvo ir nera O dabar kartais buna, kad mama paklausia kaip as elgciaus susitikus ji ar pan., mane erzina bet kokia kalba apie biologini teva. Jis man yra niekas ir nieko nenoriu zinoti. Linkiu buti tokia saunia, puikia ir nuostabiausia Mama pasauly, kaip buvo ir yra mano Mamyte Man ji atstojo ie teva ir Motina

Aplanko ir mane tokios mintis, kaip reikes papasakoti maziui kur jio ,,tetis,, Bet tikrai nemeluosiu, nekursiu istoriju nebutu. Geriau ties nego po keleriu metu vaikas nusiviltu netik teciu bet ir mama.

Yra vienas dalykas kai pažinojai tėvą, o kitas - kai iš vis jo nesi matęs. Kai pažinojai, tai bent žinai koks jis, kaip atrodo, kaip kalbėjo ir ką veikė. O kai tėvo nesi matęs, tai tau būna tada viskas įdomu. Gal susitikęs bendrauti ir nenorėtum, bet pažiūrėti į jį vis tiek traukia. Mums yra lengva kalbėti kai mes turėjome abu tėvus. O štai kai pasižiūri laidą "Atleisk", tai pradedi susimąstyt, gal tikrai žmogui reikia pažinti savo šaknis. Aš norėčiau, kad mano vaikas kaip ir tu nenorėtų matyti tėvo, bet bijau, o jei jis.....Kaip bus taip, bet stengsiuos jį visur suprasti ir palaikyti, stengsiuos, kad jis nuo manęs neužsidarytų, kad mes būtume patys geriausi ir artimiausi draugai. Stengsiuos ir tikiuosi, kad man tai pavyks



Tiesa yra gerai. Bet reikia mokėti kiekvienam vaikui (žmogui) pateikti tiesą taip, kad jo neįskaudintum. Juk negali penkiamečiui pasakyti, kad jo tėvas blogas ir paliko mamą, kad su juo iš vis nereikia bendrauti ar pan. O kas bus kai tą patį pasakysi paaugliui, tam, kurio ir taip amžiaus periodas yra sunkus. Ar pasakydami tiesą nepakenksime vaikui? Nežinau. Aš meluoti taip pat nesiruošiu, bet visišką tiesą savo mažiui pasakysiu kai jis jau bus subrendęs ir galės pats įvertinti situaciją. Bent aš taip manau, nors iš tikrųjų gyvenimas gali pateikti įvairiausių staigmenų. Nekursiu ir istorijų, kad tėvas lakūnas, žuvo skraidydamas, kad dingo be žinios ir pan. Aš jam pasakysiu taip, kad jis suprastų, jog tėvo pas mus nėra. Nebūtina meluoti, galima tik šiek tiek nutylėti ir šiek tiek pagražinti. Mes moterys kūrybingos ir tikrai sugalvosime ką pasakyti. Juk tėvas, tai ne pasaulio valdovas, be kurio neįstengtume nei mes nei mūsų vaikai gyventi.

Sutinku su Poli1
yra didelis skirtumas, kai gyveni su tevu pazysti ji ir matai ka jis isdarineja, o kai vaikas net nemates jo, tai visai kas kita.

As manau meluoti tikrai neverta (apie teva) juk veliau ar anksciau tas melas islenda. O apie kilme ir savo saknis mes turbut visi norime zinoti ir manau verta zinoti.

Šiaip nežiūriu laidos "TV pagalba", bet neseniai netyčia teko akies kampeliu stebėti. Pilnai nemačiau, bet situacija plius - minus - augo vaikinas, vienas, su motina, tevo niekada nematė. Motina sakė, kad tėvo nėra, ar kad jis blogas. Motina mirė(? tiksliai nežinau, gal gyva? nemačiau tos dalies), žodžiu vaikinas nutarė surasti tėvą. Surado, tėvas normalus, neprasigėręs. Kiek suprantu buvo konfliktas, gal ir nenorėjo jis to sūnaus kažkada, bet kai gimė, tai motina jau neprisileido. Bent jau iš šono atrodė, kad bendraus tėvas su sūnum...
Ką norėjau pasakyti. Žmonės labai keičiasi bėgant metams. Ir tai, kas šiandien atrodo tragedija, po 10 metų bus smulkmena, o tai, kas nesvarbu gali pasirodyti gyvenimo prasmė. Manau negalima nukirsti ateities.

"TVpagalba" ir as siaip neziuriu, bet ta syk ziurejau, tai ten motina gyva ir kai tevas su motina issiskyre, motina neleisdavo vaiko lankyti, bet tevas vistiek eidavo, o motina vaika slepe (dura kazkokia), kol matyt tevui kantrybe truko.

Taip gyvenimas keiciasi ir zmones kartu, tik vieni keiciasi i gera, o kiti i bloga, o kas neisviangiama, tai vistiek ivyks

Tai ir cia skirtingi dalykai, kai tevas nori matyti ir kai ne. Taip, meluoti nereikia, bet ir nereikia sakyti, kad tevas blogas, kad kvailas, girtuoklis ir pan. Galima gi tiesiog papasakoti buvo toks ir toks, elgesi taip ir taip, bet be savo komentaru kaip pvz "ai tas durnelis..." arba "tas idiotas...". nes neduok die, susitiks kada ir pasirodys tevas vaikui puikus zmogus, tada jau su mama rysys tikrai gali nutolti.

su tavim, kad pasakoti be tu "savu" komentaru, bet koks ir kaip, pasakojant dar reiktu atsizvelgti ir i vaiko amziu.

Nu tai kas be ko

as galvoju ,kad nereikia nieko aiskinti vaikui, o butent ,kad jo tevas atsisake,gal tevelis sugris dar,visko gyvenime buna , nereikia traumuoti vaiko,tik geros emocijos,koks tetis bebutu ,as manau,kad reikia sakyti ,kad tetis geras

O ką vaikui sakyti, jei jis tik vieno, mažiausio vaiko atsisakė ir su juo nė nežada bendrauti, kai kitus lanko, perka dovanas Kalėdų proga?..
Kol mažiukas buvo, nekilo tie klausimai, bet kai jau virš dvejų metų ir girdi brolius džiūgaujant "tėtis atvažiavo", o jam užėjus mato, kad į jį nė nežiūri, plius girdi kartkartėmis, kai vyresni pasako "tetis tavęs nemyli" ir nuliūsta?...