O nebijot praleisti vaiko dvasini rysi su mama
Labai seniai ieškojau šitų žodžių...ir šiandien tvarkydamasi juos radau
Gal ir jums padės
SMARKIAI SUPYKUS STENKIS PRISIMINTI, KAD GALUTINIS TAVO TIKSLAS YRA IŠMOKYTI VAIKĄ TINKAMO ELGESIO, O MUŠIMAS BEI ŠAUKIMAS IŠMOKYS JĮ NETINKAMAI EGTIS, NES TAI BUS PAVYZDYS KAIP VAIKUI ELGTIS SUPYKUS.
Gal ir jums padės
SMARKIAI SUPYKUS STENKIS PRISIMINTI, KAD GALUTINIS TAVO TIKSLAS YRA IŠMOKYTI VAIKĄ TINKAMO ELGESIO, O MUŠIMAS BEI ŠAUKIMAS IŠMOKYS JĮ NETINKAMAI EGTIS, NES TAI BUS PAVYZDYS KAIP VAIKUI ELGTIS SUPYKUS.
QUOTE(Lelija33 @ 2006 11 19, 11:33)
Dabar gyvendama ir aukledama savo tris vaikus remiuosi Dievo zodziu. O biblijoj rasoma : Pat 22,6 Parodyk vaikui kelia, kuriuo jis turi eiti, tai ir pasenes jis nenukryps nuo jo. Pat 23,14 Tu nubausi ji rykste ir isgelbesi jo siela nuo pragaro. Pat 22,15 Kvailyste prisirisusi prie vaiko sirdies, bet pamokymo rykste isvaro ja. Pat 29,15 Rykste ir pabarimas teikia isminties; vaikas, paliktas savo valiai, daro geda motinai.
Tai nereiskia, kad absoliuciai kiekvienam vaikui reikalingos bausmes dirzu, tevai tai puikiai jaucia (ar ju vaikas lengvai pasiduoda auklejimui, ar ne), o kiti zmones retai gali patart, nes skiriasi mastymas ir paciu vaiku charakteris. Psichologai irgi ne ka padeda. Tarp kitko, jei jie net savo vaiku nesugeba isaukleti (tokiam teiginiui turiu rimtu argumentu), ka kalbet apie pagalba?
Tai nereiskia, kad absoliuciai kiekvienam vaikui reikalingos bausmes dirzu, tevai tai puikiai jaucia (ar ju vaikas lengvai pasiduoda auklejimui, ar ne), o kiti zmones retai gali patart, nes skiriasi mastymas ir paciu vaiku charakteris. Psichologai irgi ne ka padeda. Tarp kitko, jei jie net savo vaiku nesugeba isaukleti (tokiam teiginiui turiu rimtu argumentu), ka kalbet apie pagalba?
Iš dalies su tavim sutinku...bet yra BET...net ir tikintieji turi žinoti kaip auklėti vaiką diržu ar rykšte. To daryti supykus NEGALIMA Yra labai daug krikščioniškų knygų kur aprašoma kaip bausti vaiką diržu..Iš to kad tu remiesi Biblija auklėdama savo vaikus, negalima spręsti ar juos mušdama tu jų nežaloji (turiu gavoje ne fiziškai, o psichologiškai)...
Teko skaityti tokią knygą kur maždaug aprašoma kaip vykdoma bausmė: "Vaikui paaiškinama, kad už jo elgesį jis bus nubaustas diržu. Tada vienas iš tėvų suduoda vaikui. Tada vėl kalbama su vaikui...ir aiškinama...tada visi kartu pasimeldžia ir paprašo Dievo, kad padėtų vaikui gerai elgtis." Na kažkaip panašiai.
Taip pat yra tik trys atvejai kada galima naudoti tokią bausmę : Kai vaikas elgiasi piktybiškai, kai rodo nepagarbą tėvams ir dar vienas kurio neatsimenu
Jei tu auklėji savo vaikus pagal šiuos principus tai šaunu...
Vadinasi esi stipri savo tikėjime ir pasitiki Dievu ir jo žodžiu - Biblija.
Yra laaaaaabai sunku bausti vaiką diržu nesupykus O būtent taip šita bausmė turėtų būti taikoma norint nesužaloti vaiko psichikos...nes vaikas atsimena ne tą skausmą...o tėvų akių išraišką, rėkimą, pasiutimą ir t.t.
QUOTE(Klausimelis2006 @ 2006 08 12, 16:24)
Kaip tai darote? - na ar per plika subiniuka ar liepiate vaikui paciam atsinesti dirza ar kaip kitaip. Uz ka tai darote? Ar tai padejo?
QUOTE(vailija @ 2006 08 13, 15:13)
kai grįš tai tėvas kailį nutašys, ogal ir taip bijos išsižioti.
visko ir neskaičiau, nes ir taip pakraupau... Mušdamas vaiką, nei tu jo geresniu, nei paklusnesniu nepadarysi... O patys kitų žmonių durnais nepavadinam?? Visada visų nuolankiai klausom?? Tai ką, tada kiekvienąkart ir mes turim gaut...
Baisūs man tokie tėvų ir vaikų santykiai, kai vaikas jaučia baimę..
QUOTE(Getter @ 2006 11 25, 19:50)
Labai seniai ieškojau šitų žodžių...ir šiandien tvarkydamasi juos radau
Gal ir jums padės
SMARKIAI SUPYKUS STENKIS PRISIMINTI, KAD GALUTINIS TAVO TIKSLAS YRA IŠMOKYTI VAIKĄ TINKAMO ELGESIO, O MUŠIMAS BEI ŠAUKIMAS IŠMOKYS JĮ NETINKAMAI EGTIS, NES TAI BUS PAVYZDYS KAIP VAIKUI ELGTIS SUPYKUS.
Gal ir jums padės
SMARKIAI SUPYKUS STENKIS PRISIMINTI, KAD GALUTINIS TAVO TIKSLAS YRA IŠMOKYTI VAIKĄ TINKAMO ELGESIO, O MUŠIMAS BEI ŠAUKIMAS IŠMOKYS JĮ NETINKAMAI EGTIS, NES TAI BUS PAVYZDYS KAIP VAIKUI ELGTIS SUPYKUS.
Kaip patarsite elgtis su vaiku, kai jis neklauso kas jam sakoma piktybiškai. Diržas dar šiek tiek padeda, bet ir tai ne visada. Nors kartais užtenka pasakyti ,,imu diržą". Į kalbas aiškinimus nereguoja, atrodo, kad kalbi sienai. O jei pasakius, kad suprato, apsisukus vėl tą patį daro, arba nedaro to ką reikia.
Patarkit ką nors. Mergaitei 3,5m.
Patarkit ką nors. Mergaitei 3,5m.
Na tik kantrybes aiskinant Bet idomu ko ji neklauso,ka negerai daro?Tada butu aiskiau ir patarti.
[QUOTE]Kaip patarsite elgtis su vaiku, kai jis neklauso kas jam sakoma piktybiškai. Diržas dar šiek tiek padeda, bet ir tai ne visada. Nors kartais užtenka pasakyti ,,imu diržą". Į kalbas aiškinimus nereguoja, atrodo, kad kalbi sienai. O jei pasakius, kad suprato, apsisukus vėl tą patį daro, arba nedaro to ką reikia.
Na, net sunku ka nors patarti, mano sunus lygiai tokio pat amziaus ir taip pat kartais neklauso... as bandziau toki buda: irgi jo neklausyti. Tik zinoma po eilinio nusizengimo, kai neklause ka jam sakau, as jam paaiskinau, kad jeigu jis manes tycia neklauso, as irgi jo neklausysiu, kai jis manes ko nors prasys. Paaiskinau, kad tai darysiu tam, kad jis suprastu kaip yra blogai ir skaudu mamytei, kai jis taip elgiasi. Sunus, zinoma, nelabai del to jaudinosi. Bet isejo taip, kad pirmas jo prasymas man po musu pokalbio, buvo parduotuveje ir prase jis sokolado. Tada as atsitupiau prie jo ir paklausiau, ar jis prisimena, ka mes kalbejom apie neklausyma ir ka mamyte pazadejo padaryti, kai jis ko nors prasys? Jis prisimine, tada ir pasakiau, kad as neklausysiu jo kaip jis neklause mamos, ir sokolado jam dabar nepirksiu. Ir kad darau tai todel, kad jis suzinotu kaip jauciasi mama, kai ir jos neklauso. Zinoma, buvo asaru, bet suprato mano pamoka, zinoma, mes daug apie tai kalbejom, as jam aiskinau, kodel taip padariau. Manau, kad jis suprato, nes kai vel iskyla tokia problema, as jam pasakau, kad turbut ir mamytei reiks jo nebeklausyt ir reikalai pagereja... Zinoma, tai netrunka amzinai... Jeigu kas bandysite toki " auklejimo " buda, turite pasistengti, kad vaikas tikrai suprastu, kodel tai darote... Ir pykciui atlegus yra labai sunku laikytis savo zodzio, bet butinai negalima pasiduoti, nes pamoka liks tik tusciu grasinimu...
Na, net sunku ka nors patarti, mano sunus lygiai tokio pat amziaus ir taip pat kartais neklauso... as bandziau toki buda: irgi jo neklausyti. Tik zinoma po eilinio nusizengimo, kai neklause ka jam sakau, as jam paaiskinau, kad jeigu jis manes tycia neklauso, as irgi jo neklausysiu, kai jis manes ko nors prasys. Paaiskinau, kad tai darysiu tam, kad jis suprastu kaip yra blogai ir skaudu mamytei, kai jis taip elgiasi. Sunus, zinoma, nelabai del to jaudinosi. Bet isejo taip, kad pirmas jo prasymas man po musu pokalbio, buvo parduotuveje ir prase jis sokolado. Tada as atsitupiau prie jo ir paklausiau, ar jis prisimena, ka mes kalbejom apie neklausyma ir ka mamyte pazadejo padaryti, kai jis ko nors prasys? Jis prisimine, tada ir pasakiau, kad as neklausysiu jo kaip jis neklause mamos, ir sokolado jam dabar nepirksiu. Ir kad darau tai todel, kad jis suzinotu kaip jauciasi mama, kai ir jos neklauso. Zinoma, buvo asaru, bet suprato mano pamoka, zinoma, mes daug apie tai kalbejom, as jam aiskinau, kodel taip padariau. Manau, kad jis suprato, nes kai vel iskyla tokia problema, as jam pasakau, kad turbut ir mamytei reiks jo nebeklausyt ir reikalai pagereja... Zinoma, tai netrunka amzinai... Jeigu kas bandysite toki " auklejimo " buda, turite pasistengti, kad vaikas tikrai suprastu, kodel tai darote... Ir pykciui atlegus yra labai sunku laikytis savo zodzio, bet butinai negalima pasiduoti, nes pamoka liks tik tusciu grasinimu...
Posa, aš ir dažnai taip elgiusi. Sakau, kad neklausysiu kai ji manęs ko prašys. Tai ir man būna laikina (iki kito neklausymo). Bandau daug kalbėtis ir aiškinti, kitą kartą net kantrybės pritrūkstu. Gera žinoti, kad ne aš viena taip elgiuosi. Gal tai reiškia, kad viską darau gerai.
nezinau, ar tikrai gerai mes cia elgiames, kazin ka psichologai pasakytu... As pati to neklausymo labai nesureiksminu, zinau, kad jis - vaikas ir taip turi buti, jis bando savo elgesio galimybiu ribas ir tuo paciu mamos kantrybes ribas, gal kartais taip reiskia ir savo nepasitenkinima kuo nors, gal dar kiek megzioja kazkur matyta kitu zmoniu elgesi, zodziu, zinau, kad taip daro visi jo amziaus vaikai ir tai yra normalu. Tik kartais issenka kantrybes likuciai, va tada labai sunku nepratrukti ir labai svarbu, kad sis neklausymo procesas netaptu nevaldomas... nes tada prasides kitos problemos, o vaikui augant jos dar ir taps sudetingesnes ir sunkiau sprendziamos... Kol kas jauciu, kad kontroliuoju padeti, bet jeigu tik pajusciau, kad nebe, tikrai ieskociau specialistu pagalbos . Manau svarbiausia vaikui skirti pakankamai demesio, meiles, silumos, isiklausyti i jo problemas ( ne vien tik savo ) ir viskas tikrai bus gerai. Ir jokie gasdinimai, prievarta, bausmes cia nepades. Tik dar labiau skatins vaika statytis gynybine siena, maistauti... Sunkus tas vaiku auklejimo menas Linkiu visoms stiprybes ir kantrybes su mazaisiais maistininkais!
Na net nežinau, mušt diržu negalima, reikia kalbėt su vaiku, bandyt paaiškint, o griežtai žadant ko nors nepirkt ar neleist ko daryt, prasikaltusiam vaikui reikia ir tęsėt. O mes dažniausiai darome klaidą ir nusileidžiame vaikams
tas tai tiesa, cia jau reikia but labai tvirtam ir laikytis savo zodzio, net jeigu ir supykes ka nors prizadejai, o pykciui atlegus labai sunku savo zodzio laikytis... Nes kitu atveju, tai ne tik vaiko nepamokai, o dar ir kita antipamoka duodi: kad gali duoto zodzio nesilaikyti...