Esu gavusi porą kartų vaikystėje, bet nepasakyčiau, kad nuo to pasidariau sveikesnis vaikas visom prasmėm, gal net atvirkščiai. Iš principo esu labai prieš tokius dalykus, geriau pamyluoti. Bet praktikoj visko būna, jei ką iškrečia, kartais pagrasinu, kad duosiu tei tei ir viskas - tvarkelė.
Bet mano dar maža - žiūrėsim, kas bus toliau, nes ji tikrai aktyvus ir padūkęs vaikas.
svarbiausia, žinoma, nenukrypti į kraštutinumus. Būna, juk, kad nei gražiuoju, nei piktuoju su vaiku nebesusišneki ir kai paleidžia isterijas, nieko aplink nebegirdi. va tokiu atveju maniškiui užtenka truputi šmaukštelt su diržiuku ir visi ožiai išsilaksto. Aš pati irgi esu prieš fizines bausmes ir visada stengiuosi išlaviruoti be to, bet kartais atsiduri tokioj aklavietėj, kad tik tas diržiukas ir tepadeda.
QUOTE(xenu @ 2006 08 13, 12:21)
Nesistebėk kai kada nors po 20 metų tavo vaikas tau primins, kad tu jį auklėjai dirželiu. Ir nesistebėk, kad jis to neturėtų prisiminti (na nebent jis būtų tūpas kaip batas su atmintimi nesiekiančia paauglystės kaip pas daugumą 
).
).Pagalvok kaip anksciau buvo,juk beveik visi vaijai uzaugdavo "berzines koses" paragave.Atsimenu ir as kaip tetis mane dirzu auklejo.Nu ir ka? Atsimenu ir kad labai skaudejo,bet jei mano vaikas tokius bajerius darytu kaip as dariau tai nezinau ar ir paciai kantrybes uztektu
Siaip esu linkusi bet kurioje situacijoje ieskoti kompromisu,bet juk buna visko...Dabar kai ziuriu i savo mazulyte,dar tokia nekalta galeciau teigti,kad oi niekada negaleciau net ir su dirzu jos paaukleti,o kas zino kaip cia bus...
Gal ir teks.
Nors visi psichologai, soc.pedagogai yra pries auklejima dirziuku, kaip asmenybes pazeminima, savo bejegiskumo parodymo, bet as esu uz auklejima dirzu 
Mano tevai visada sake-mylek kaip dusia, kresk kaip grusia. Ir kai is desimto sykio normalaus bendravimo negirdedavau ir nereaguodavau i tevu pastabas, tai jau po vienuoliktos pastabos, ikaltos i uzpakali su dirzu-padarydavau, kas reikia ir ilgam prisimindavau Ir tuo metu nei mano asmenybe kaip tai zemejo, nei man mama bejege atrode Atvirksciai, tik jai ir jos dirzui turiu aciu sakyti, kad visas paauglystes "ligas" ir kaprizus isgyde, gyvenimo tiesas dirzu imuse. Jei ne jos dirzas ir auklejimas sunkiu fiziniu darbu-tai nebuciau tiek pasiekus kiek dabar 
Uz tai tik aciu galiu jai sakyti
Ir savo vaikams stengiuosi viska isaiskinti graziuoju, ramiu tonu, taciau kai daro kokias nesamones ir is penkiolikto karto net negirdi, ko prasau, tai sesiolikta karta isgirsta, mat gauna per uzpakali dirzu
Siaip jis kabo garbingoj ir matomoj vietoj, kartais pakanka tik ranka link jo istiesti-ir vaikai staiga stebuklingai "isgirsta", ko ju prasai, ar ko mokai
Mano tevai visada sake-mylek kaip dusia, kresk kaip grusia. Ir kai is desimto sykio normalaus bendravimo negirdedavau ir nereaguodavau i tevu pastabas, tai jau po vienuoliktos pastabos, ikaltos i uzpakali su dirzu-padarydavau, kas reikia ir ilgam prisimindavau Ir tuo metu nei mano asmenybe kaip tai zemejo, nei man mama bejege atrode Atvirksciai, tik jai ir jos dirzui turiu aciu sakyti, kad visas paauglystes "ligas" ir kaprizus isgyde, gyvenimo tiesas dirzu imuse. Jei ne jos dirzas ir auklejimas sunkiu fiziniu darbu-tai nebuciau tiek pasiekus kiek dabar Uz tai tik aciu galiu jai sakyti Ir savo vaikams stengiuosi viska isaiskinti graziuoju, ramiu tonu, taciau kai daro kokias nesamones ir is penkiolikto karto net negirdi, ko prasau, tai sesiolikta karta isgirsta, mat gauna per uzpakali dirzu
Siaip jis kabo garbingoj ir matomoj vietoj, kartais pakanka tik ranka link jo istiesti-ir vaikai staiga stebuklingai "isgirsta", ko ju prasai, ar ko mokai
Dirzas - skaudi tema visiems. As savo sunu, dabar jam jau trylikti eina, auklejau be dirzo ir net ranka per uzpakali nera gaves, zinoma jis ramus, paklusnus ir nehiperaktyvus nuo mazumes, taciau pritariu nuomonai, kad yra tokiu situaciju kai be berzines koses nei pro kur. Kartais manau, kad ir saviskiui reikejo tam tikrais atvejais bent jau vytele parodyti.. 
Tarkim, manau, kad siuo atveju "berzine kose" butina:
drauges mergaite 4.5 metu visko is mamos ispraso krisdama ant zemes ir musdama kojomis, taip atsitinka prie ledu kiosko, parduotuveje, o vargse mama, kad nebutu pries aplinkinius labiau nepatogu nei tuo metu jau yra, pataikauja savo vaikui... manau, kad tas vaikelis dabar jau turi rimtu psichologiniu problemu, bet jei is pat pradziu tam butu uzkirstas kelias bent jau "ranka per subinuka", o gal koks panasus metodas, tokie kritimai nebutu elgesiio norma
beja si mergaite krenta ir tokiu budu issireikalauja visko tik is mamos ir seneliu, o prie kitu tokiu cirku neisdarineja...
Tarkim, manau, kad siuo atveju "berzine kose" butina:
drauges mergaite 4.5 metu visko is mamos ispraso krisdama ant zemes ir musdama kojomis, taip atsitinka prie ledu kiosko, parduotuveje, o vargse mama, kad nebutu pries aplinkinius labiau nepatogu nei tuo metu jau yra, pataikauja savo vaikui... manau, kad tas vaikelis dabar jau turi rimtu psichologiniu problemu, bet jei is pat pradziu tam butu uzkirstas kelias bent jau "ranka per subinuka", o gal koks panasus metodas, tokie kritimai nebutu elgesiio norma
beja si mergaite krenta ir tokiu budu issireikalauja visko tik is mamos ir seneliu, o prie kitu tokiu cirku neisdarineja...
Pritariu Sandrag Aš pati soc. pedagogė ir galiu pasakyti, kad tikrai ne visi pedagogai įsitikinę, kad bausti nereikia ne visur galima susitarti gražiuoju
Štai pav., patirtas šį savaitgalį. Buvau su savo lelium vaikų žaidimų aikštutėje. Ant čiuožyklos atsirado kokių 6-7 m. berniukas. Jis nuolat kabinėjosi prie kitų vaikų, juos stumdė, spardė. Daugelis artimųjų "iš pagarbos" kentė sukandę dantis, ir vesdavosi savo vaikus į šalį, kad tik neužkliūtų. Be to šis mažas nachaliukas pastoviai keikėsi. Aš neiškenčiau
sakau jam: vaikeli gal baik keiktis, ar nematai, kad yra daug mažiukų, nereikia jų mokyt taip negražiai šnekėt.O jis man: TU pati vaikelis. Ko čia man aiškini kaip šnekėt 
Nepatinka nečiuoškit čia. Aš suglumau bet nutylėjau, kol jis tiesiog ėmė mane atakuot savo aštriais žodeliais ir nemandagumu. Mes susipykom nes aš neleidau jam lipti ant galvos ir atakavau jo pačio ginklais. Pagaliau jam atsibodo ir jis nuėjo ant kitų supynių vis mane burnodamas
Vėliau nuėjome atsisėsti ant suoliuko. Ten sėdėjo močiutė. Ji sako man: nelabai girdėjau kas ten vyko, bet tingėjau prieit arčiau. Tai auklėjot mano anūką gal ir gerai, kad kažkas jį pabara, o tai aš nesusitvarkau, manęs jis neklauso, o ir sveikatos neturiu įkrėst. Gaila, kad neturi normalių tėvų, kurie jam šitus ragus aplaužytų 
Aš klausiu, o kur tėvai Močiutė sako: mama žuvo, o tėvui nerūpi.Aš jai sakau: paimkit diržiuką ir įkrėskit. Sako jis man šeria atgal, nes mato, kad aš nestipri ir gali mane nugalėt. Va kai anksčiau kaimynas buvo įkrėtęs, tai pusė metų nekėlė prieš mane rankos.Bet dabar išsikraustė.
Tai va tikrai monstriukus auginam. Nesakau, kad diržas sustato viską į vietas, bet kai ką prisiminti tikrai priverčia.
Aš atsimenu, kai mano broliai maži buvo irgi krisdavo nuo kiekvienos užgaidos. Vieną kartą tėvui kantrybė truko. Taip "užvažiavo" abiem su diržu, kad nuo to karto baigėsi visi kritimai. Patmenu net man gaila jų buvo 
Aš pati soc. pedagogė ir galiu pasakyti, kad tikrai ne visi pedagogai įsitikinę, kad bausti nereikia ne visur galima susitarti gražiuoju Štai pav., patirtas šį savaitgalį. Buvau su savo lelium vaikų žaidimų aikštutėje. Ant čiuožyklos atsirado kokių 6-7 m. berniukas. Jis nuolat kabinėjosi prie kitų vaikų, juos stumdė, spardė. Daugelis artimųjų "iš pagarbos" kentė sukandę dantis, ir vesdavosi savo vaikus į šalį, kad tik neužkliūtų. Be to šis mažas nachaliukas pastoviai keikėsi. Aš neiškenčiau
sakau jam: vaikeli gal baik keiktis, ar nematai, kad yra daug mažiukų, nereikia jų mokyt taip negražiai šnekėt.O jis man: TU pati vaikelis. Ko čia man aiškini kaip šnekėt Nepatinka nečiuoškit čia. Aš suglumau bet nutylėjau, kol jis tiesiog ėmė mane atakuot savo aštriais žodeliais ir nemandagumu. Mes susipykom nes aš neleidau jam lipti ant galvos ir atakavau jo pačio ginklais. Pagaliau jam atsibodo ir jis nuėjo ant kitų supynių vis mane burnodamas Vėliau nuėjome atsisėsti ant suoliuko. Ten sėdėjo močiutė. Ji sako man: nelabai girdėjau kas ten vyko, bet tingėjau prieit arčiau. Tai auklėjot mano anūką
gal ir gerai, kad kažkas jį pabara, o tai aš nesusitvarkau, manęs jis neklauso, o ir sveikatos neturiu įkrėst. Gaila, kad neturi normalių tėvų, kurie jam šitus ragus aplaužytų Aš klausiu, o kur tėvai Močiutė sako: mama žuvo, o tėvui nerūpi.Aš jai sakau: paimkit diržiuką ir įkrėskit. Sako jis man šeria atgal, nes mato, kad aš nestipri ir gali mane nugalėt. Va kai anksčiau kaimynas buvo įkrėtęs, tai pusė metų nekėlė prieš mane rankos.Bet dabar išsikraustė. Tai va tikrai monstriukus auginam. Nesakau, kad diržas sustato viską į vietas, bet kai ką prisiminti tikrai priverčia.
Aš atsimenu, kai mano broliai maži buvo irgi krisdavo nuo kiekvienos užgaidos. Vieną kartą tėvui kantrybė truko. Taip "užvažiavo" abiem su diržu, kad nuo to karto baigėsi visi kritimai. Patmenu net man gaila jų buvo
QUOTE(xenu @ 2006 08 13, 12:21)
Nesistebėk kai kada nors po 20 metų tavo vaikas tau primins, kad tu jį auklėjai dirželiu. Ir nesistebėk, kad jis to neturėtų prisiminti (na nebent jis būtų tūpas kaip batas su atmintimi nesiekiančia paauglystės kaip pas daugumą ).
).Čia jau atsiprašau, pamenu kaip gavau, pamenu už ką gavau....buvo už ką...ir savo mamos nekaltinu...tuo metu taip ir turėjo pasielgti
QUOTE(Linksma_mama @ 2006 08 14, 22:56)
Nu jau dirzas tikrai prie gero nepriveda, poto tokie museikos - chuliganai arba savyje uzsisklendusios butybes ir uzauga...
nereikia lia lia, dar pirmoj klasėj mama atvedė sūnų...oi geras vaikas, mes prieš fizines bausmes..oi ne, mes pakalbėjom, jis pasitaisys...vos baigė 9 (mokytojai pagailėjo tais laikais labiau mamos, nei vaiko)...dabar iš kalėjimo neišlenda ... vot ir prieš fizines bausmes
jam rykštės oi kaip reikėjo .... gal būtų ir žmogum dar išaugęs
Aš ir už auklėjima diržu aišku kai tikrai to reikia.
Va pas manasis jau vieną kartą gavo visai nesenai, buvo taip kad eilini kartą pagavom meluojan, pirmą kartą kai pagavom ilgai švekėjomės kaip tai yra negerai, antrą kartą vėl ilgos šnekos , trečia kartą šnekos + jokio dviračio, kiemo ir draugų, na ketvirtą kartą jau tėtis pliaukštelėjo kartą diržu ir jau ilgai šnekėjomės, aiški paskui vakare su vyru atsisdėde labai gailėjomės gal ir per griežtai pasielgėm na bet jei dabar nesupras kad meluoti yra blogai tei manau ir nesupras niekada.
Dar žinau gerą auklėjimo priemone čia jau tinkanti vaikams apie 10 metus, mano pažystama išbandė ir tikrai suveikė, na ji turi vieną sūnų aišku kaip vienturtis jam viskas leidžiama, ir vienąkartą jis užsigeidė kaškokio mandro grotuvo ir tėvams pareiškė kad jie privalo jam ji nupirkti nes jis gerai baigė 2 klasę kai tėvai atsisakė patenkinti jo užgaidą vaikas pareiškė kad ji blogi tėvai, tai tada tėtis įsisodino vaiką į mašiną ir nusivežė į Karjotiškių savartyną davėjam maišą ir liepo raustis po tą šiukšlynąaprodė kokie žmonės ten gyvena kiek ten vaikų, paklausė gal jam geresni tėvai kurie rausiasi šiukšlyne ištisą dieną, tai mano pažystama sakė kad po tos kelionės baigėsi nerealios užgaidos ir tėvai pasidarė patys geriausi.
Va pas manasis jau vieną kartą gavo visai nesenai, buvo taip kad eilini kartą pagavom meluojan, pirmą kartą kai pagavom ilgai švekėjomės kaip tai yra negerai, antrą kartą vėl ilgos šnekos , trečia kartą šnekos + jokio dviračio, kiemo ir draugų, na ketvirtą kartą jau tėtis pliaukštelėjo kartą diržu ir jau ilgai šnekėjomės, aiški paskui vakare su vyru atsisdėde labai gailėjomės gal ir per griežtai pasielgėm na bet jei dabar nesupras kad meluoti yra blogai tei manau ir nesupras niekada.
Dar žinau gerą auklėjimo priemone čia jau tinkanti vaikams apie 10 metus, mano pažystama išbandė ir tikrai suveikė, na ji turi vieną sūnų aišku kaip vienturtis jam viskas leidžiama, ir vienąkartą jis užsigeidė kaškokio mandro grotuvo ir tėvams pareiškė kad jie privalo jam ji nupirkti nes jis gerai baigė 2 klasę kai tėvai atsisakė patenkinti jo užgaidą vaikas pareiškė kad ji blogi tėvai, tai tada tėtis įsisodino vaiką į mašiną ir nusivežė į Karjotiškių savartyną davėjam maišą ir liepo raustis po tą šiukšlynąaprodė kokie žmonės ten gyvena kiek ten vaikų, paklausė gal jam geresni tėvai kurie rausiasi šiukšlyne ištisą dieną, tai mano pažystama sakė kad po tos kelionės baigėsi nerealios užgaidos ir tėvai pasidarė patys geriausi.
QUOTE(Vegas @ 2006 08 23, 09:14)
Aš ir už auklėjima diržu aišku kai tikrai to reikia.
Dar žinau gerą auklėjimo priemone čia jau tinkanti vaikams apie 10 metus, mano pažystama išbandė ir tikrai suveikė, na ji turi vieną sūnų aišku kaip vienturtis jam viskas leidžiama, ir vienąkartą jis užsigeidė kaškokio mandro grotuvo ir tėvams pareiškė kad jie privalo jam ji nupirkti nes jis gerai baigė 2 klasę kai tėvai atsisakė patenkinti jo užgaidą vaikas pareiškė kad ji blogi tėvai, tai tada tėtis įsisodino vaiką į mašiną ir nusivežė į Karjotiškių savartyną davėjam maišą ir liepo raustis po tą šiukšlynąaprodė kokie žmonės ten gyvena kiek ten vaikų, paklausė gal jam geresni tėvai kurie rausiasi šiukšlyne ištisą dieną, tai mano pažystama sakė kad po tos kelionės baigėsi nerealios užgaidos ir tėvai pasidarė patys geriausi.
Dar žinau gerą auklėjimo priemone čia jau tinkanti vaikams apie 10 metus, mano pažystama išbandė ir tikrai suveikė, na ji turi vieną sūnų aišku kaip vienturtis jam viskas leidžiama, ir vienąkartą jis užsigeidė kaškokio mandro grotuvo ir tėvams pareiškė kad jie privalo jam ji nupirkti nes jis gerai baigė 2 klasę kai tėvai atsisakė patenkinti jo užgaidą vaikas pareiškė kad ji blogi tėvai, tai tada tėtis įsisodino vaiką į mašiną ir nusivežė į Karjotiškių savartyną davėjam maišą ir liepo raustis po tą šiukšlynąaprodė kokie žmonės ten gyvena kiek ten vaikų, paklausė gal jam geresni tėvai kurie rausiasi šiukšlyne ištisą dieną, tai mano pažystama sakė kad po tos kelionės baigėsi nerealios užgaidos ir tėvai pasidarė patys geriausi.
Oho, gal ir per drastiskos priemones buvo, bet jei naudos dave-as uz Mano sunus 10 metu, kadangi vaikas skyrybinis, tai ugeba manipuliuoti tiek tevu, tiek motina, t.y. jei pradedu jam auklejimo programa, tai grasina, kad iseis pas teva Tevui pabandzius aukleti-grasina jo net nelankyti Abu esam susitare, kad sunu auklesim taip, kad jis negaletu manipuliuoti abejais, puikiai zinom, kadabu esam normalios ir stabilios psichikos, ir jei reikia paauklejimo dirzu-to imames. Tiesa, dar vienas puikus auklejimo budas, bent jau mano sunui-sesuo pasiima ji kartais i parduotuve dirbti, tai sandelyje kol sukrauna limonadu blokus(apie 300-400kg bendroj sumoj per diena), tai vakare buna pavarges ir auksinis vaikas Plius i sesers gauna 'alga"-sumoka jam koki 10 lt Tai ir pinigo skoni zino, supranta, kad uz akiu pavartyma niekas nieko jam neduos, reikia dirbti ir taupyti paciam
xenu, tavo ziniai, esu gavusi su dirzu ne karta gyvenime. karta taip, kad sunku net gulet buvo, nes melynes skaudejo 
As prisimenu tai ir po 20 metu kaip tu sakai, taciau jokio pykcio, pagiezos ar dar kokiu blogau jasumu tevams uz tyai nejauciu.Puikiai suprantu, kad to nusipelniau, o zodziai tuo emtu prioe viena ausi iejo pro kita isejo.nesakau, kad gaudavau daznai, bet pasitaikydavo. Nieks nesako, kasd reikia vaika dirzu auklet uz bet kokia smulkmena, bet buna situaciju, kad manau tai tinkada priemone. gal tikrai geriau su dirziuku, nei pva kazkaip staugti ar rekti ant vaiko. tada tikrai nieko seupras. O graziuoju turbut visi puikiai zinom, kad ne visad susitarsi, tiksliau dazniausiai nesusitarsi. ner kada vaikams tu tevu kalbu klausyt,. Nors maniskui dar tik beveik 3, su dirzu nera gaves, bet su ranka per sikna taip.
ir isvis su tokiu vaiku teisiu gynimu gausis, tiksliau jau yra taip, kad vaikai turi daug daug daug teisiu, bet pareigu jokiu. nebera jokios pagarbos suaugusiam zmogui. Kodel? jei bet koks 6-metis gai tave gatveje pasiusti ant triju raidziu....tai atsiprasau. nezinau, man atrodo vaikai privalo tureti ir kazkokiu pareigu. nepamenu kas cia parase, berods sandrag, kad vaikai virsta i monstriukus kartais vaikus reikis pristabdyt biski.... o gal dirziukas, gal kitam pastatymas i kampa, paklupdymas ant zirniu, neisleidimas i lauka, gal net nuvezimas i savartyna padeda biski pristabdyt arklius.....
As prisimenu tai ir po 20 metu kaip tu sakai, taciau jokio pykcio, pagiezos ar dar kokiu blogau jasumu tevams uz tyai nejauciu.Puikiai suprantu, kad to nusipelniau, o zodziai tuo emtu prioe viena ausi iejo pro kita isejo.nesakau, kad gaudavau daznai, bet pasitaikydavo. Nieks nesako, kasd reikia vaika dirzu auklet uz bet kokia smulkmena, bet buna situaciju, kad manau tai tinkada priemone. gal tikrai geriau su dirziuku, nei pva kazkaip staugti ar rekti ant vaiko. tada tikrai nieko seupras. O graziuoju turbut visi puikiai zinom, kad ne visad susitarsi, tiksliau dazniausiai nesusitarsi. ner kada vaikams tu tevu kalbu klausyt,. Nors maniskui dar tik beveik 3, su dirzu nera gaves, bet su ranka per sikna taip.ir isvis su tokiu vaiku teisiu gynimu gausis, tiksliau jau yra taip, kad vaikai turi daug daug daug teisiu, bet pareigu jokiu. nebera jokios pagarbos suaugusiam zmogui. Kodel? jei bet koks 6-metis gai tave gatveje pasiusti ant triju raidziu....tai atsiprasau. nezinau, man atrodo vaikai privalo tureti ir kazkokiu pareigu. nepamenu kas cia parase, berods sandrag, kad vaikai virsta i monstriukus
kartais vaikus reikis pristabdyt biski.... o gal dirziukas, gal kitam pastatymas i kampa, paklupdymas ant zirniu, neisleidimas i lauka, gal net nuvezimas i savartyna padeda biski pristabdyt arklius.....
QUOTE(ramkis @ 2006 08 22, 12:27)
Pritariu Sandrag Aš pati soc. pedagogė ir galiu pasakyti, kad tikrai ne visi pedagogai įsitikinę, kad bausti nereikia ne visur galima susitarti gražiuoju
Štai pav., patirtas šį savaitgalį. Buvau su savo lelium vaikų žaidimų aikštutėje. Ant čiuožyklos atsirado kokių 6-7 m. berniukas. Jis nuolat kabinėjosi prie kitų vaikų, juos stumdė, spardė. Daugelis artimųjų "iš pagarbos" kentė sukandę dantis, ir vesdavosi savo vaikus į šalį, kad tik neužkliūtų. Be to šis mažas nachaliukas pastoviai keikėsi. Aš neiškenčiau sakau jam: vaikeli gal baik keiktis, ar nematai, kad yra daug mažiukų, nereikia jų mokyt taip negražiai šnekėt.O jis man: TU pati vaikelis. Ko čia man aiškini kaip šnekėt Nepatinka nečiuoškit čia. Aš suglumau bet nutylėjau, kol jis tiesiog ėmė mane atakuot savo aštriais žodeliais ir nemandagumu. Mes susipykom nes aš neleidau jam lipti ant galvos ir atakavau jo pačio ginklais. Pagaliau jam atsibodo ir jis nuėjo ant kitų supynių vis mane burnodamas
Vėliau nuėjome atsisėsti ant suoliuko. Ten sėdėjo močiutė. Ji sako man: nelabai girdėjau kas ten vyko, bet tingėjau prieit arčiau. Tai auklėjot mano anūką gal ir gerai, kad kažkas jį pabara, o tai aš nesusitvarkau, manęs jis neklauso, o ir sveikatos neturiu įkrėst. Gaila, kad neturi normalių tėvų, kurie jam šitus ragus aplaužytų Aš klausiu, o kur tėvai Močiutė sako: mama žuvo, o tėvui nerūpi.Aš jai sakau: paimkit diržiuką ir įkrėskit. Sako jis man šeria atgal, nes mato, kad aš nestipri ir gali mane nugalėt. Va kai anksčiau kaimynas buvo įkrėtęs, tai pusė metų nekėlė prieš mane rankos.Bet dabar išsikraustė.
Tai va tikrai monstriukus auginam. Nesakau, kad diržas sustato viską į vietas, bet kai ką prisiminti tikrai priverčia.
Aš atsimenu, kai mano broliai maži buvo irgi krisdavo nuo kiekvienos užgaidos. Vieną kartą tėvui kantrybė truko. Taip "užvažiavo" abiem su diržu, kad nuo to karto baigėsi visi kritimai. Patmenu net man gaila jų buvo
Aš pati soc. pedagogė ir galiu pasakyti, kad tikrai ne visi pedagogai įsitikinę, kad bausti nereikia ne visur galima susitarti gražiuoju Štai pav., patirtas šį savaitgalį. Buvau su savo lelium vaikų žaidimų aikštutėje. Ant čiuožyklos atsirado kokių 6-7 m. berniukas. Jis nuolat kabinėjosi prie kitų vaikų, juos stumdė, spardė. Daugelis artimųjų "iš pagarbos" kentė sukandę dantis, ir vesdavosi savo vaikus į šalį, kad tik neužkliūtų. Be to šis mažas nachaliukas pastoviai keikėsi. Aš neiškenčiau
sakau jam: vaikeli gal baik keiktis, ar nematai, kad yra daug mažiukų, nereikia jų mokyt taip negražiai šnekėt.O jis man: TU pati vaikelis. Ko čia man aiškini kaip šnekėt Nepatinka nečiuoškit čia. Aš suglumau bet nutylėjau, kol jis tiesiog ėmė mane atakuot savo aštriais žodeliais ir nemandagumu. Mes susipykom nes aš neleidau jam lipti ant galvos ir atakavau jo pačio ginklais. Pagaliau jam atsibodo ir jis nuėjo ant kitų supynių vis mane burnodamas Vėliau nuėjome atsisėsti ant suoliuko. Ten sėdėjo močiutė. Ji sako man: nelabai girdėjau kas ten vyko, bet tingėjau prieit arčiau. Tai auklėjot mano anūką
gal ir gerai, kad kažkas jį pabara, o tai aš nesusitvarkau, manęs jis neklauso, o ir sveikatos neturiu įkrėst. Gaila, kad neturi normalių tėvų, kurie jam šitus ragus aplaužytų Aš klausiu, o kur tėvai Močiutė sako: mama žuvo, o tėvui nerūpi.Aš jai sakau: paimkit diržiuką ir įkrėskit. Sako jis man šeria atgal, nes mato, kad aš nestipri ir gali mane nugalėt. Va kai anksčiau kaimynas buvo įkrėtęs, tai pusė metų nekėlė prieš mane rankos.Bet dabar išsikraustė. Tai va tikrai monstriukus auginam. Nesakau, kad diržas sustato viską į vietas, bet kai ką prisiminti tikrai priverčia.
Aš atsimenu, kai mano broliai maži buvo irgi krisdavo nuo kiekvienos užgaidos. Vieną kartą tėvui kantrybė truko. Taip "užvažiavo" abiem su diržu, kad nuo to karto baigėsi visi kritimai. Patmenu net man gaila jų buvo
Man gaila to vaikiuko
. Aiskiai ne is gero gyvenimo ar meiles pertekliaus jis taip elgesi...Mano nuomone griebimasis "dirzo" parodo tik paciu tevu silpnuma... yra civilizuotesniu auklejimo budu.
