Ar gimdytumėt trečia vaikelį?

As manau Leksa nenorejo pasakyt kad buti namu seimininke yra blogis. Juk auginti vaikus, priziureti namus, gaminti maista, priziuret uki(jei toks yra) irgi darbas.
Vienas dalykas kai moteris nori daugiau vaiku nes nori dideles seimos/myli vaikus/nori buti namu seimininke, kitas kai moteris tingine, tingi eiti uzsidirbti pinigu, sedi vyrui "ant sprando", vaikai bele kaip auga sau, namie betvarke, valgyt nepadaryta o pati moteris sedi tv ziuri su alaus bonka.

Na as nepastebejau kad visuomene butu pries namu seimininkes Yra kurios nori karjeros mokslu yra kurios seimos ir vaiku...Nesusiduriau su neigiamu poziuriu i vienas ar kitas.
Ir labai smagu kai seimos gali sau leisti kad vienas is tevu butu namie su vaikais. Na gal kazko nezinau...
Tikiu kad yra moteru kurios noretu taip but namie su vaikais ir nedirbti bet finansiskai ju vyrai "nepaveza", tai is pavydo gali sakyt ka nors...

o as drisciau pasvajoti apie trecia vaika, bet siuo metu pas mus istatymai tokie, kad mamytei labai mazai moka ir tevai, kad ir kaip nori trecio vaikelio bet jau nebeisgali. nors mano atveju jeigu zinociau, kad tikrai butu mergaite trecia tai gal ir rizikuociau, bet jeigu vel berniukas tai . nors taip dabar smagu dviem berniukam...

nei aš, nei kas kitas nepastebėjau, kad sakytų, jog namų šeimininkė tai blogis. Pati tokia buvau. Bet tik tam tikrą laiką, o ne visam gyvenimui vaidint gaspadinę. Kai vaikai paauga, jei jau ir patys gali padėt namų ruošoj. Juokinga, kai 15-mečiai nemoka lovos pasiklot ar sumuštinio susitept, nes mama ir šaukštą į ranką paduoda. Ir gaila tų vyrų, kurie po 2 darbus dirba, kad tik šeimai visko pakaktų, nes jie praktiškai taip ir nepažįsta savo vaikų. Taigi, tai neteisinga jų atžvilgiu. O jei moteris visą gyvenimą nesiruošia dirbt, tai sakyčiau ji tikrai tada egoistė ir visai negaili savo vaikų, kurie senatvėj turės ją išlaikyt. Juk ji net mažiausios pensijos negaus, o iš vienos vyro pensijos kažin kaip išgyvens. Todėl turės vaikai ne tik savo atžalom rūpintis, bet dar ir mama, kuriai tiesiog patiko visą gyvenimą namuose sėdėti. Ar tai teisinga jų atžvilgiu? Kažin. Bet jei jau moteris planuoja niekad nedirbt, tai sakyčiau tikrai reikia kuo daugiau gimdyt vaikų, nes jiems, pvz. 6 bus lengviau "susimest" pinigų mamai, nei pvz.2.

O dėl to kito laikmečio, tai derėtų nepamiršti, kad namuose būdavo darbai kitaip atliekami. Na, kad ir pamėginkit rūbus ir patalynę rankomis skalbt. Ir dar vandenį puode pasišildyt. O jei namie 4 vaikai, kurių rūbelius kasdien skalbt reikia? O kur dar savo ir vyro rūbai? Kiek laiko užims? O dabar tereikia į skalbimo mašiną įdėt. Šaldiklių nebuvo, orkaičių, net maistas buvo kitaip (ir daug ilgiau) ruošiamas. Dauguma pačios rankom ir rūbus siuvo, mezgė, audė ir t.t. O maudymasis? Juk reikėjo vandens prinešt, prišildyt, vaikus išmaudyt, vandenį išnešt. Tai nelyginkim kiek moteris turėjo dirbt prieškariu namuose, o kiek dabar. Juk dabar daug daug lengviau, o kai kurių darbų iš viso nėra.

Leksa bet kodel gaspadine? Na juk ir be skalbimo rankom namie yra daug darbu. Gi smagu ir tam vyrui kai namie jauku, viskas svaru ir pan. O jei ukis yra...oho kiek darbo.
O vaikai gali nieko nemoketi ne tik kada mamyte viska uz juos daro nedirbdama, bet mamyte gali dirbti kaip arkliukas o vaikuciai sedi namie ir laukia mamytes kada gris ir paduos...
Na kodel iskart jei zmona namie tai vyras 2 darbuose aria? Tu blogai apie lietuva galvoji, net cia sm paskaityk, paziurek aplinkuj, yra nemazai gan normalia gyvenanciu seimu, vyrai kad aprupint seima nedirba n valandu i diena o kaip balti zmones 8 val. ir va zek namus stato, remontus daro, zmonom kailinius.
Bet jau su 6 vaikais tai

Aš pagalvojau, o jei gavosi netyčiukas tai ka? kas kam tuomet negali į akis žiūrėti? Ar kažką tuomet reikia kaltinti, kad nepakankamai apsisaugojo, arba ieškoti galimai pradurto prezervatyvo? Bėgti daryti išvalymą, nes su vyru juk planavom vaiką tik po poros metų. Ar priimti netyčiuką kaip dievo dovaną?

Žinoma, nepasakosiu vaikams, kad "tėtukai apsiskaičiavo ir taip atsiradai tu" žinoma sukurpsiu istorija, kad buvo labai laukiami, nes taip ir buvo. Bet ar tai melas? Žinoma sakysiu, kad buvo planuoti, nors realiai ir vėliau po keletos metų?

Aš pateisinu mamytę, kuri rizikuodama santykiais, gal ir iš kiek savanaudiškų paskatų, pastojo, bet finale visi laimingi. Manau, kad šia istorija reikia tik pasidžiaugti, mamytės iniciatyva ir laimėjimais.

Tik man vis kyla klausimas, kokiu būdu ji buvo tikra, kad bus sūnus

Aš gimdžiau. Tris kartus 7 metų skirtumu. Buvo jau du berniukai. Dabar yra dar dvi mergaitės dvynukės. Nieko aš niekada neplanavau, Dievas taip davė, taip ir yra. Nesigailiu, kad pasiryžau trečią kartą gimdyti. Tada dar nežinojau, kad bus dvynukės. Buvo daug minčių, gal bus sunku trečią vaiką auginti. O gavosi, kad ir trečią, ir ketvirtą. Ir gyvenam sau toliau.





Aš svarsčiau, kas būtų jeigu tie dvyniai būtų berniukai? Na, būtų tai būtų. Įstatymai pas mus žvėriški, bet vaikai gimsta ne tada kai geri įstatymai ar geras gyvenimas prasideda. Jie gimsta visada laiku.


Labai keistas požiūris Apie kokią kaltę čia kalbama? Kodėl visi vaikai turi būti suplanuoti iš anksto? Čia ne darbotvarkė ar bankas. Ir nepasakoti vaikams, kad "apsiskaičiavom" ar "buvo planuoti" Kas čia per briedas? Netyčiukai yra patys mylimiausi, nes gimsta iš meilės ir ateina pas mus pasiųsti iš aukščiau. Man neteko "dirbti" ir "gaminti" vaiko specialiai.

AS auginu du berniukus,labai noriu mergaites-bet vyras sako daugiau nereikia

pritariu iš dalies. Neplanuotos staigmenos ne visada buna pačios pačiausios. Tiesiog noriu pasakyti - mes trečią ir planavom, ir "dirbom", ir skaičiavom, nes jis yra trokštamas iki begalybės. Prisidirbom
"Netyčiukai ateina iš meilės" skamba išdidžiai, bet ...gal kartais pavedė apsaugos priemonės? tai irgi nėra blogai
aš keliu taurę už vaikus, kurie ir netyčia atėjo, ir buvo suplanuoti. Svarbu - kad šeimoje taika ir ramybė. Ir pinigų bent jau būtiniausiems poreikiams

mes turime 2 vaikucius ,pirma dukra jau 7metu ir mazeli berniuka 2metu ir niekada nesakau niekada,gal dar po kokiu 3 metu noreciau ir trecio,na tiksliau kazkaip musu seima isivaizduoju is 5 asmenu(3vaikuciu),ne piniguose ir ju kiekyje,laime...manau kiek pinigu beturetume vistiek ju negana....o ko uztenka 2 ,uzteks ir 3,labai gerbiu ir zaviuosi mamytemis kurios turi 3..4..5vaikucius,na aisku tas kurios jais rupinasi...vaikai musu ateitis ir didziausi turtai

O tai kas pasnibzdejo, kad bus berniukas? O jeigu butu buvusi dukryte, ar vyras butu toks laimingas?

Vyras norėtų, aš jau neee.

NORIU 3, BET DAR NEDABAR ,O PO KOKIŲ 3 METŲ