Situos truputi reikia pritaikyti, bet siaip man laaaabai jie grazus

...as zinojau, kad busiu laiminga, jei mylesiu, jei klausysiu meiles balso, jei eisiu jos keliais, kad ir kokiais staciais ir pavojingais... ji apipila perlais, papuosia brangakmeniais ir negailestingai viska atima, palikdama nuoga... ji pavydi lyg jauna mergaite pajutusi pirma karta buciniu salduma... teskia i praraja... veda ir paklaidina.. duoda regejima ir apakina.. duoda poetui sviesa ir cia pat ji visai sumaiso... suteikia tikruma, bet kartu atsiveda blaskimasi... ji didziausia egoiste ir.. labiausiai aukojas... meilei pakanka meiles.. ji yra perdaug didele, kad ja issakytum ir perdaug maza, kad apie ja kalbetum... ir kas atspes, kur jos daugiau: jaunuju glebyje, senuku vienatveje ar vienuolio tikejime?.. kas ja sugaus, jei ji nepagaunama kaip vejas, nors... mes jos paciupti?.. ji laikina kaip lauko gele ir amzina kaip zvaigzdes. ji viena vienintele, bet neapsigaukim: mylim ne karta, ji grizta i sirdi tu, kurie jos ilgisi ir net aplanko nepasiruosusius ir nelaukiancius. ji priesingybiu vienybe, kurioje lyg dangaus skliautuose sutelpa milijonai mirtingiausiu zvaigzdziu - kaip kad asaros buna saldzios ir karcios, kaip kad skausmas malonus. jos sesuo -laime, brolis - kancia. as sutikau ja ryto rasoj, o vakaro migloj ja pameciau...
ji yra tai, del ko mes gyvename, del ko kenciame ir del to dziaugiames... ji yra viskas ir be jos nera nieko. ji yra Meile...