
su lankytojais kosmaras buvo kai kuriais is vis nekviesti atvare ,ir toks haremas kad ,likau nei pailsejus ,nei pavalgius zodziu ..o dar stebiuosi kad pieno nebuvo .......sekanti karta bus data aiski nustatyta ..o dar graziau ,kad galim kaip tik ant gimdymo termino kraustytis ..tai neisivaizduoju kaip susisuksiu

dauguma labai greit verzesi..
ir i lligonine..

Kai su antru vaikeliu gulėjau ligoninėje, buvau apakus, kokių nesupratingų žmonių esama
Pas mano kaimynę tuntais ėjo žmonės: iš pradžių draugai (po kokius 4-5), išsėdėdavo kelias valandas, garsiai šnekėdavo, pošlindavo. O kai suvažiavo uošviai, broliai, seserys, seni draugai (koks 10 žmonių, ne mažiau) ir pratupėjo 3 valandas, išsitraukė sumuštinius, termosiukus (iš toli, matyt, atvažiavę), tai vos valdžiausi, kad visų neišvaikyčiau
Vienžo, ir vaiką reikia pamatinti, ir pačiai norisi nusnausti, o dar jei su reikalu reikia iš lovos išsikeberioti (kirptai ir siūtai sunkus darbas), tai baisu, kad svetimi žmonės pamatys viską, ką turi, nes ligoninės naktiniai - tai su iškirpte iki pat ten



Mes i ligonine nieko neisileidom
O i namus - jau po geros savaites seneliai atvaziavo, dar po savaites - artimiausi draugai...

neskaitant ligonines, kur aplanke aisku seneliai ir geros drauges, i namus pirmieji sveciai pasibelde po savaites, bet man visai netrukde, neblogai jauciausi, tai net buvo malonu pasikalbeti su kazkuo gyvai

Sveikos, mamytes ir busimos mamytes
Pas mane pirmieji sveciai atbildejo ta pacia diena-6.02 pagimdziau ir iskart sulaukiau sveciu ta pacia diena. Pirmieji atskubejo net i gimdymo palata, bet tai buvo studentes praktikantes mano pussesere ir drauge mano. O paskui broliene, seneliai abeji, zinoma, brolis kitas su zmona, geriausia drauge su vyru ir dukryte (aisku ne visi iskart ir ne visi per viena diena). Bet man tai asmeniskai nesukele jokiu neigiamu emociju. Netgi atvirksciai-dziaugiausi kikevienu sveciu, nes be proto norejosi pasidalinti savo dziaugsmeliu su brangiausiais zmonemis... Bet cia kievienai mamytei atskirai-daug pazistu ir tokiu, kurios sake, kad sveciai joms buvo, kaip didziausia kankyne. Todel manau reik paciai mamytei nusprest ar nores priimti lankytojus ar tiesiog galima mandagiai atsiprasyti ir pakviesti i svecius jau namie, kai labiau sustipres.

Pas mane pirmieji sveciai atbildejo ta pacia diena-6.02 pagimdziau ir iskart sulaukiau sveciu ta pacia diena. Pirmieji atskubejo net i gimdymo palata, bet tai buvo studentes praktikantes mano pussesere ir drauge mano. O paskui broliene, seneliai abeji, zinoma, brolis kitas su zmona, geriausia drauge su vyru ir dukryte (aisku ne visi iskart ir ne visi per viena diena). Bet man tai asmeniskai nesukele jokiu neigiamu emociju. Netgi atvirksciai-dziaugiausi kikevienu sveciu, nes be proto norejosi pasidalinti savo dziaugsmeliu su brangiausiais zmonemis... Bet cia kievienai mamytei atskirai-daug pazistu ir tokiu, kurios sake, kad sveciai joms buvo, kaip didziausia kankyne. Todel manau reik paciai mamytei nusprest ar nores priimti lankytojus ar tiesiog galima mandagiai atsiprasyti ir pakviesti i svecius jau namie, kai labiau sustipres.
O aš tai kai ligoninėje po CP keturias dienas gulėjau, tai labai norėjau, kad kas dieną kas nors užeitų, bet aišku tik artimiausi žmonės - mano sesės, MB sesė ir aišku po vieną žmogų, o ne po 5 žmones iš karto ir dar su šampano gėrimais palatoj, kaip mano draugei buvo
sugužėjo visas pulkas giminų, čia jiems šampaną reikia gert, tai draugė sakė baisiai susinervavo - vaikelis rėkia maitinti laikas, prie dėdžių nesinori, o jie visi patys nesusipranta neišeina, o jai pačiai juos išprašyti buvo nepatogu - va tokio bardelio tai tikrai nenorėčiau


pacia pirma diena i ligonine atvyko mociutes ir mano sesuo, kita diena dar netiketai drauges sugalvojo aplankyti (tikejosi nudziuginti, isties buvo priesingai), o visi kiti buvo supratingi ir sake pranesti mums patiems, kada bus galima lankyti. isleidziant is ligonines gydytoja parekomdavo 6 sav. nesizmoneti, tai taip ir dareme. nors jau norejome gerokai anksciau savo pati graziausia vaika visiems parodyti

Mūsų lankymai prasidėjo ligoninėj, kadangi po gimdymo jaučiausi gerai, gal tai buvo pats idealiausias varijantas, nes kaip ligoninėj, tai niekas nesėdėjo po x valandų, aišku prie vienų draugų maitint buvo nelabai patogu, nes patys vaikų dar neturėjo, tai kažkaip "papą traukt" prie jų buvo biški
bet mažoji niurzgėjo, dėl to jie greit pakilo ir išėjo
Kadangi mergina buvo iš nemiegančių ir neramių, tai ir po mėnesio, ir po trijų mėnesių lankytojai mus erzino
Iš kitos pusės, gal per daug lankytojų pas gimusį kūdikėlį ir ta stafilokoko bacila buvo pagauta
Kiekvienas pats suranda tą aukso viduriuką
Mes pas leliukus einam kai jie sulaukia 3 mėn.: jau aiškus dienos ritmas ir pabendraut gali su nemiegančiu žmogum




Kiekvienas pats suranda tą aukso viduriuką


pas mus didzioji dalis lankytoju praejo ligonineje. Gulejom 7 dienas, tai nuo 3 dienos ir pradejo lankytojai eiti - man tai atrode visai patogu, kol ejo po viena (du) zmones, bet kai atejo 7 vienu metu (3 tarpusavy nepazistamos seimos) - tada pajutau, kad labai sunku su visais vienu metu bendrauti, juo labiau, kad nei kur pasodinti, nei kur paciai isitaisyti, taigi dziaugiausi, kad mazoji eme nerimauti ir visus "isprase" lauk (siek tiek buvo nepatogu, bet nereikia noret, ne i namus gi ejo). o veliau namo ateje lankytojai, sakyciau, vargino labiau - arbata, kava, sumustinukai ar kitokios vaises, mazosios prieziura, po to indai... tik po kokiu 3 men. atejusiais sveciais dziaugiausi nuosirdziausiai

Aš visiems buvau prisakius, kad į ligoninę net nebandytų eit. Tai lankytojai sugalvojo eit nepranešę
Nesvarbu, kad aš po CP vos gyva buvau, kraujo klane gulėjau. Žodžiu, sunervino mane juodai

