Pirmieji sveciai jau buvo pirma diena ligonineje, aisku patys artimiausi, bet ir ju nesinorejo, na tik mano tevai man nemaise
. O visi kiti labai vargino, bet kartais zmones labai buna nesupratingi ne tai kad nesistengia pasiklausti ar galima aplankyt, bet isizeidzia, kad negalima lankyt ir vistiek atsibeldzia
. Tie patys atsibelde ir i namus kai grizom
Del tokiu priverstiniu sveciu visa menesi labai blogai jauciausi moraliskai, va nuo 2 menesiuko butu galima lankyt
...aš irgi pirmų lankytojų sulaukiau jau ligoninėje
, o kiti pradėjo lankyti po kokios savaitės- dviejų
...aišku, man nelabai patiko, kad taip anksti, bet čia artimiausi- broliai sesės, močiutės...draugai palaukė
Aš tai prieš gimdyma dar sakiau, kad nieko neįsileisiu į ligoninę, tik senelius, kad pirmą mėnesį jokių lankytojų ir pan., bet viskas buvo priešingai, po gimdymo pilna palata prigužėjo praėjus pusei valandos (seneliai ir vyro sese), o tolimesni giminaičiai nepranešę irgi tą pačią dieną atvažiavo... Į namus draugai bent porą kartų į savaitę... Bet tiesa pasakius, net buvau nustebusi, kad mano reakcija buvo labai teigiama, iš karto po gimdymo tiesiog gulėjau ir tiesiogine ta žodžio prasme nieko kito aplink, tik vaikiuką nemačiau, tai tie svečiai man nei galvoj nei uodegoj buvo, o paskui namuose kažkaip visai faina buvo kai aplankydavo, tiesa, visi pirmiausia keliaudavo plautis rankų ir neduodavau niekam mažiuko, tik seneliams ir tai po kurio laiko...
Į ligoninę tai sugužės kas nori ir neklausę. Tebūnie
. Bet namuose bent mėnesį nieko nenorėčiau priiminėti, manau per tiek laiko mažiukas apsipras su namų aplinka, įgaus "energetinį imunitetą".
Patys artimiausi zmones - t.y. musu seima atleke musu dziaugsmelio aplankyti dar bunant ligonineje...
O artimus draugus patys kvieteme vos praejus savaitei, nes mums labai norejosi bendravimo, ypac man
, nes buvau linkusi i liudesi
Negaleciau as ju pavadinti sveciais, nes jie pas mus jauciasi kaip namie, na visi isdresiruoti
Dabar pradejo vaziuoti sveciai is toliau, vat cia tai kitas reikalas jau reikia stropiau pasiruosti...
O artimus draugus patys kvieteme vos praejus savaitei, nes mums labai norejosi bendravimo, ypac man
Dabar pradejo vaziuoti sveciai is toliau, vat cia tai kitas reikalas jau reikia stropiau pasiruosti...
I ligonine darugė atskubejo jau kita diena bet as tikrai nebuvau nieko pries kadangi artimieji gyvena visai kituose miestuose tai ir nebuvo tokio didziulio antpludzio lankytojų
I ligonine atejo vyro mama ir artimiausios drauges, nes mano artimieji gyvena kitam mieste, o namuose visi kiti ne anksciau kaip po menesio pradejo lankyti, dabar jau 4 menesiai ir tai ne visi dar aplanke...
Mano tevai su brolio seima 5 minutem visgi i ligonine atvaziavo, MB tevai po 2 savaiciu, o visi kiti galejo aplankyt kai jau buvo virs 3 menesiu mazgei
Mus tai ligoninej, aplanke, beveik visi draugai ir vyro mama. Bet man, net bloga daresi, kai nespedavo iseit vieni, jau kiti ateidavo
O i namus, po menesio priiminejom svecius










