Važiuojam mašina, sūnus (3 m.) sėdi auto kėtutėje, bet pradėjo protestuoti, rėkti, kad nori pas mane ant kelių. Neapsikenčiu, atsegu ir pradedu aiškinti:
- Negalima taip, dabar policininkas sustabdys, <...>ir ką tu jam pasakysi?
- Tai tu jam pasakysi
- Ne, aš nekalbėsiu, tu turėsi kalbėti, aš tylėsiu. Kas tada bus?
- Tai pasakysiu, 'mama atsegė, o dabar tyli'
Šį pavasarį važiuojam pro geltonai žydinčius laukus. Aš pati nežinau, kas ten žydi, bet pradedu aiškinti ir rodyti:
- Matai, kaip geltonai žydi laukai, kaip gražu.
Sūnus:
-Čia rapsai.
- Kas?! -
-Rapsai!
-Iš kur tu žinai?
-Iš lietuvių kalbos...
Sėdim lauko kavinėje. Sūnus mato, kad prie sienos ant spintelių sudėtos žvakidės- žibintai. Klausia: "Kas ten?" Aiškinu, kad tai žvakidės, jas padavėjai deda klientams, t.y. žmonėms ant stalų". Sūnus: "mama, mes juk žmonės, taip?" (tipo ir mums turi padėti)
ir dar "perliukas"
Sūnus ima vartyti ir lipti ant savo mažosios sesutės auto kėdutes-nešynės Sakau:"Nelaužyk, aš norėsiu ją parduoti". Sūnus: "o jeigu tavo pilvelyje vėl leliukas atsiras?". "Oj, - sakau,- dabar tikrai neatsiras, aš nenoriu". O jis: "O jei tetis norės?"
Išsižiojau...