Lauke mes turime visokiu "objektu", ir karts nuo karto prie ju keliaujam ar tam tikra veiksma darom, pvz:
"Einam gandro paziuret" (netoliese yra gandralizdis, dabar tuscias -"Oi, jau isskrido!..")
"Einam ant vamzdzio" (tooks platus, ant jo sliauzioja, laipioja)
"Einam prie balos" (tvenkinio)
"einam vistu paziuret" (prie kaimynu tvoros)
"Einam Rudei grudo duot"( musu suniui sauso edalo per voljero tinkla)
"opa opa " ant didelio guminio gimnastinio kamuolio kieme
ir t.t.
O kartais manoji princese nieko nenori!
O is sniego ir maza besmegeni padarem (Snagiu pavadino), labai liudejo, kai jis vis tirpo, net pro langa vis stebejo.
Sniega megsta su kastuveliu ar grebliuku kapstyt.. Ir kibiriukas tinka. (t..y smelio zaislai)
O anksciau i kibiriuka lapus rinkdavo (padejo mamai kiema tvarkyt, isejo neblogas zaidimelis)
Vaiksciodamos vis ka nors "randam", dazniausiai koki pagaliuka, su kuriuo galima baksnot i zeme, durt i tvora, ant sniego piest (siandien pripiesiau teletabiu plejada, tai dziausmo...)
Atrodo yra ka veikt, bet kartais ner entuziazmo, juk ir man daug kas atsibodo... Issinesu kava i kiema, o Kamilei liepiu begt paziuret, gal zemuogiu dar yra ( nors ji eidama jau turbut zino, kad nera, bet smalsumas nugali..)
gerai kai pas jus kiemas nuosavas mes komunalkėj kai gyvenam ne taip jau ir pasiuntinėsi ir kavos į lauką neįsineši, o mes dar prie geležinkelio gyvenam gerai kad dar maža nelekia pažiūrėt kas ten dunda, o kas bus vėliau nežinau teks ganyt iki mokyklos
