Kaip jaučiatės bendraudami su l.taupiais draugais

tikrai taip, as ir tik uz namini
patikek, tos savaites net per daug buvo..dabar nuvaziavus i palanga vasara ir paziurejus i tas kavines nekokie prisiminimai sukyla..

kad skanus - tai faktas... Bet ne kiekvieno sveikata leidzia "sedeti" ant kaviniu maisto Kadangi pas mus kavinese maistas palyginti pigus (pati rasei, kad namuose kartais brangiau ta pati pasigaminti) tai nereikia saves apgaudineti, manant, kad gauni kokybiska maista.. Kas susidures (o as susidurusi), tas galetu papasakoti , kad nemaza dalis maisto gaminimui naudojamu produktu yra nekokybiski (dazniausiai pasibaigusio galiojimo) - ir va cia klausimas, ar ilgai tu prasimaitintum tokiu maistu Mes pietaujame kavinese, o anksciau - dar ir savaitgaliais papietauti i jas vaziuodavome.. Deje, siai dienai, nevartojant virskinimo fermentu, nuo kas antro patiekalo man uzsivercia skrandis Ir kaip man ji apgauti, kad jis velniskai gerai skiria kavines maista nuo naminio

As nei uz ta, nei uz kita. As pati valgau ir namie ir kavinese. Ir studente budama padirbejus esu bare. Labai skanus maistas ten buvo, aisku, visokiu vietu yra. Neisivaizduoju, kam tiek daug valgyti kartu per diena kad eiti kelis kartus dienoje i kavine taigi pusrycius ir vakariene namuose galima valgyti O skrandukas nuo paselusio ritmo tikriausiai protestavo
Man paprasciausiai nepatiko pasakymas, kad kavinese, restoranuose neskanu. Visokiu vietu yra ir jei nori skaniai ir dar sveikai pavalgyti, teks truputi daugiau sumoketi.

Del skanumo - sakykim, skanu, bet ne visada. Mano skarandis taip pat atpazista kavines maista - manau, del to, kad i mesa dedama minkstinanciu drusku - namie tokie minksti jautienos kepsniai man niekad neiseina. O ir mesa, neaisku, kokia naudojama - gal kokia iskart marinuota su koncervantais.

as turiu puske,kuri yra "tipo" taupi .zinokit sunku,tas jos taupymas ,ir jos vyro perdetas nesamoningas tiesiog egoistai,naudojasi kitais zmonemis,taupo netam kam reikia........ pvz:eina i svecius nori isgert sako sveciams ka megsta,bet patys prie to neprisideda ir panasiai.......juoka tik kelia ir tiek,tokie taupytojai.siaip kur nors kompanijoj nori vykt i kelione,bet taupo naudojasi kitais zmonemis

as nesu nei uz, nei pries taupuma, bet nuo "skriagu" laikausi atokiai - gyvenimas pamoke turejau as drauge taupia taupia - visur iki nukritimo deredavosi, nuolaidu prasydavo, bet buvo ir geroji puse - studentavom ir ji atrasdavo tokias vietas pietavimui, kur budavo ir pigu, ir skanu jei ne ji, tikrai nebuciau zinojus, kad miesto savivaldybes valgykloj kainos dempingines aisku, i parduotuves ar turgu drauge nebevaiksciojom ir taip draugyste issaugojom. As tai vadinciau nepiktybiniu sykstuku - taupo, bet ne kitu saskaita, o jei kazka zino/suranda pigiau - dar ir pasako apie tai kitiems
Kas kita - piktybiniai sykstukai. Su vienu prasitasiau metus (zadejo uzmusti, jei paliksiu ir nepanasu, kad juokavo ). Tai kai pradejom draugauti, aisku, kad eidavom i kavine - i namus nelabai ir noro buvo vestis. Kavinese visada susimokedavau uz save, niekada net nepasiule is mandagumo uz kava ar arbata sumoketi Nekreipiau demesio, bet kai pradejom draugauti - MB i tualeta nulekdavo, kai saskaita turedavo atnesti ir neatsirasdavo tol, kol jos neapmokedavau... ijunko pas mane tiek namuose, tiek darbe istisas knygas spausdintis...masinoje dujos baigdavosi kaip tik tada, kai mane is darbo pasiimdavo ir degalineje neturedavo grynuju/korteles pasiemes... didziavosi, kad nezino, kiek dantu pasta parduotuveje kainuoja... sarasas begalinis, bet bendra viena - per tuo metus ne karto pinigu taip ir negrazino. Linksmiausia dalis ta, kad taip jis isnaudojo ir iki siol sekmingai isnaudoja visus aplinkinius... per menesi VISKAM (maistui, nuomai, dujoms, benzinui) neisleisdamas daugiau nei 300 litu va nuo tokiu kuo toliau reikia

Turejau as tokia pat drauge. Kazi, jie ne gimines Jai irgi "staiga" baigdavosi pinigai ir niekad negrazindavo. Net nezinau, kiek ji man skolinga, bet tikrai daug. Laimei, draugyste baigesi - ji mane dar ir apvoge.

bandau atgaivinti temele

Reikia gaivint, nes tokių pasiskolintųjų, bet neatiduodančiųjų tik daugėja.

bet vat kokiu zmoniu yra...
MB tevai pries 10 metu paskolino savo giminaitei pinigu, nu nemaza ten suma buvo... tai prisiekinejo visais sventais, kad po puses metu atiduos. ligi tol bendravo, gimines buvo, o kai tik pinigeliai buvo paskolinti - nei labas nei sudie... lauke jie ilgai ir kantriai (pusantru metu), tada patiems prireike pinigu, pradejo jiem skambinti, bande uzvaziuoti - dingo gimines kaip i vandeni kai atsitiktinai susitikdavo - tai vis tuoj tuoj , tikrai tikrai ir pan. ir vel dingdavo is akiracio. MB tevai sako - kad nors atsiprasytu, pasakytu, koks reikalas, prasytu atidet ir pan. tai argi gaila butu - stengtumeis padet zmonem, bet ne - dingsta ir nei smikst. tai supyko MB tevai ir "sugave" juos viena karta nusiveze pas notara - nebuvo jiem kur detis, tai sudare skolos sutarti kaip pridera, nurode laika, kada bus pinigai tikrai grazinti. atrodytu, reikia tik dziaugtie... bet - praejo tas laikas, o piniguciu ner ir giminaiciu ner.
tai padave i teisma. gal sakysit, kad cia ziauriai, bet kad kitaip nebegalima buvo...
tiesa, cia Lietuva, cia lietus lyja - teismo nutartis yra, o pinigu vis dar ne...

čia jau ne šeimos draugų rūpestis o pačių tėvelių...

Jei nori su draugu susipykti paskolink jam pinigu , mano toks kredo neskolinu ir nesiskolinu ir kol kas tos nusistaymas manes nepavede.