Kaip suderinat mokslą,vyrą ir vaikus?

sveikos,
kaip as jus uzjauciu. Man jau baiges mokslai. mokiaus neakivaizdiniu ir maniau kad labai noriu vaiko ir viska suspesiu.aisku ir suspedavau, pagimdziau 3 kurso vidury, 2 dienos pries gimdyma ejau i egza. 9 dienos po gimdymo vel ejau i egza, atsakiau visus klausimus per 40 min, vietoj duotu 1,5 val, tai destytoja suprato kad per lengvas egzas( buvo nemacius manes issiputusios).o kad as del vaiko stradalinu...taip ir spejau tarp maitinimu i egzus lakstyt. niekas per daug nepadejo, tik vyras pora kart porai val nuo darbo nusieme. ratas pernai uzburtas buvo: man bakalauro diplomas, dukrai - paauglyste ir siaip demesio trukumas, nes atsirado broliukas. o vyras ir namai turbut labiausiai liko nuskriausti. vos ne vakare i lova pas vyra, o po to prie kompo iki 3 -4 val ryto. pamiegi, mazius 7 - 8 kelias. tai gerai as nedirbanti.
Isvada - viskas imanoma, bet ar to reikia. jei reikia tai ir tempi. bet dar dabar nervu sistema neatsistacius. vioms sekmes ir laikykites, ir jums kazkada baigsis tie mokslai. ir dziugu bus gaut diploma .

Sveikos,

Jau kokie trys mėnesiai, kai nebeprisedu prie forumo. Nuo to laiko, kai gimė antras kudikėlis, labai pajutau laiko trūkumą. Dabar rašydama, klausausi nuolat zyziančio pirmagimio- dygsta septintas dantis- jaučiu, kaip tai "kerta" per kantrybę, tačiau privalau pasiguosti jums, mielosios.
Mažoji gimė, kai pirmagimiui tebuvo tik truputį daugiau nei metukai...Žinojau, kad prasideda nelengvas laikotarpis, nes ketinau grįžt į mokslus vakariniame skyriuje. Kai pirmakart po gimdymo atejau i paskaitas- nuo rugsejo-Karolinai buvo vos dvi savaites. Gal nepasmerks manes mamos, tačiau kitos išeities neturėjau. Kartą padariusi pertrauką studijose- po Kosto gimimo- antrakart atostogų negavau. Pasakė, kad "gal ir duotų", bet tada nebegalėčiau mokytis vakariniame-nesusidaro grupių-o man tai neparanku. Vakarais mokytis palankiau turint vaikų, o dar mąsčiau apie darbą dienos metu. Aišku, po kurio laiko.
Sedžiu galvodama apie artėjantį kolokviumą...Namuose neretai būna tikras chaosas. Ir vis gi labai skųstis negaliu- turiu puikų vyrą, kuris man padeda grįžęs iš darbo. Kita vertus, esu paskendus buityje. Dienomis vos ištaikau vieną kitą laisvą valandėlę paskaitoms pasiruošt, bet turbūt nereikia aiškinti, dėl ko jos staiga virsta "nelaisvomis"?Taigi taip jau būna auginant vaikus.Vienintelis laikas mokymuisi tada vėlyvas vakaras. Bet ką daryt, jei tada jau "lūžtu" iš nuovargio ir noro miegoti? Jei kelčiaus anksčiau rytais, tai dieną "nepavežčiau" viso buities krūvio.
Santykiai su uošviais, kurie gyvena tam pačiam mieste, nėra labai šilti, tad kasdien prašyt-o ir išvis prašyt nenoriu-pasiimti Kosto. Likčiau tokiu atveju su mažyte ir tada galečiau daugiau nuveikti. Bet stai kad ir vakar- vyras išejo su Kostu pas tėvus šešioms valandoms, tai aš, kvailė, vietoj to, kad ruosčiaus kolokviumui, griebiausi švarinti namų ! Na, dar aišku, užsiėmiau dukryte-taip laikas ir prabėgo.
Labai noriu mokytis. Tai ne vien del diplomo ar del to, kad baigusi galečiau gauti geresnį darbą. Patinka pats procesas. O be to,vakarai- vienintelis laikas, kuris yra tik mano ir kai nors kiek atsigaunu po dienos rūpesčių.
Parašykit, mielosios, savo atsiliepimus į tai, kuo pasiguodžiau, patarimus, nuomones, panašias patirtis. Būčiau tikrai labai dėkinga

Puikiai tave suprantu, ir net stebiuosi kiek daug jegu ir stiprybes turi, saunuole As turiu viena mergyte, mokaus, gerai kad neakivaizdziai, bet ir tai vos speju. Mano vyras isvazineja i uzsieni nebuna namuose po pusantro menesio, tai sukames su dukryte dviese. Gerai kad turiu nuostabius tevus, kurie dievina anuke. Nors gyvena tolokai nuo musu (apie 70km), bet reikalui esant bet kada atvaziuoja ir arba pasiima Lukrecija pas save arba pas mus pabuna. Kadangi mokinuos kitame mieste tai daznai reikia vazinetis. Bet man liko jau paskutiniai menesiai, ir busiu laisva nuo mokslu. Beda ta kad labai blogai jauciuos kad negalejau skirti savo mazylei tiek laiko kiek norejau, bet zadu po mokslu atsigriebti. O tu, laksme, laikykis, ir dar, kad ir kaip sunku butu tvarkytis su viskuo, nepamirsk saves, nuosirdziai patariu, vaikai, vyras mokslai-visa tai labai svarbu, bet tu esi svarbiausia!!! Nuskambejo kaip moralas Ale taip manau. Sekmes

Sveikos.

As isvis prie tu , kurie visa gyvenima galetu mokytis

Nelengva suderinti motinyste ir mokslus, bet turejau stipria motyvacija. Labai padejo vyras ,mociutes ir kiti. Pirmus mokslus baigiau lengviau, nes buvau jauna.
Dabar sunkiua, nes save labiau myliu, ir vyra teko ruosti ir ikalbineti 3 metus, nes be jo palaikymo vargu ar kas nors pavyktu.
Planuoja dar magistratura baigti, kai vaikiai paagliai bus

Stiprybes besimokantiems

Aš tai turiu kiek kitokią situaciją. Pati dabar studijuoju magistrantūrą, labai užkrovė mus mokslais ko tais Bet esmė, kad pradėjau dirbti mokytoja vienoje neblogoje mokykloje. Žinokit, kažkoks siaubas - pradedu jausti, kad nebenoriu turėti vaikų... Esu žmogus, mėgstantis viską aiškintis ir kalbėtis normaliu tonu. O mokykloj tiek išsirėkiu ant vaikų, kad net pačiai baisu Ir blogiausia, kad net bijau pagalvoti, jeigu, neduokdie, dar ir namie atsiras kas rėkia, tai Pati žinau, kad kaip auginsiu vaikus, tokie jie ir bus. Bet rėkaujanti gyvulių (labai atsiprašau...) gauja mane labai tolina nuo savų vaikų. Mesčiau darbą, bet kad visai pinigėlių neturiu, o labai stipriai besimokančios (sąžinė neleidžia praleidnėti mokslų...) niekas daugiau į darbą nepriimą. Ir iš vis, nėščiai eiti į tokį darbą - užjaučiu visas dabar besilaukiančias koleges
Stiprybės mums visoms!

sunkiai sekasi,kaip tik reik rasyt darbus o as ir taip nieko namie nespeju,prasideda pyk2iai,rietenos,vaikams ir vyrui skiriu mazai demesio,viskas erzina,o kai prasideda sesija is vis atrodo namie zemes drebejimas vyksta

Pas mane panaši situacija. Kai reikia ir mokytis ir buitį ant savo pečių tempti, tada jau pradeda viskas juodai nervinti Tada lakstau kaip ragana ant šluotos po namus, ant visų baubiu, "stroinu", baruosi, kai man trukdo. Bet pasibaigus sesijai vėl viskas aprimsta, tik, aišku, neilgam

Na man ačiū dievui liko keli mėnesiai mokytis Šiaip nežinau atrodo viską suderinu Mokinuosi dieniniame skyriuje, darbus stengiuosi pasidaryti savaitgaliais. Koliams mokinuosi nakti prieš kolį, tai miego trukumas būna tik kitą dieną. Ir tai mokinuosi ne visą naktį, nes tinginiukė esu tokia Nes dieną, tai tikrai neįmanoma mokintis, mat reikia daug dėmesio skirti vaikui, o ir maisto gaminimas, ir visa kita buitis laiko užima nemažai. Vaikų daugiau neplanuoju (tik va tėtis bėda planuoja ), tai gal ateityje dar mokinsiuosi ir neakivaizdžiai, tuo labiau, kad vaikas bus didesnis ir eis į darželį, ir mokyklą vėliau, o tada jau ir laiko bus manau pasimokyti man daugiau

maži vaikai - mažos problemos, dideli - didelės. Tikrai nemanau, kad jiems pradėjus eit į mokyklą reikės mažiau dėmesio skirti...

Tikrai pritariu šiai nuomonei, nes mano abu vaikučiai mokyklinukai . Na, bet kai labai nori viską gali...

Aš labai atsiprašau už savo nuomonę, bet man labai gaila, kad su tokiu požiūriu į vaikus žmonės dirba mokykloje . Puikiai suprantu, kad pedagogo darbas nėra lengvas. Matyt, problema ir yra ta, kad žmonės šį darbą dirba ne iš pašaukimo, o tik dėl pinigų... Tikrai vaikai nėra gyvuliai . Sutinku, kad kai kurie yra labai sunkaus būdo, bet čia jau priklauso nuo tėvų auklėjimo. Ir jeigu dar neturėdama savų vaikų, jau taip mąstote, tai gal geriau jų ir neturėkit ...

Na Lietuvoje mokytojo darbas tikrai NĖRA pelningas... Gaunant 380Lt tikrai nesinori ardytis...
Dėl to, kad sutinkat, jog yra visokių vaikų, siūlau nueiti ir pačiai pamokyti kokią klasę šeštokų, kurie tave siunčia ant trijų raidžių tik pasakius, kad šiandien mokysimės naują temą. Nesukelia entuziazmo tokie pasakymai Ir dar po tokių pasakymų tokiam vaikui reikia būti gerai... Nes kitaip jų tėvėliai gali pagrąsinti, kad išmes iš darbo ir daugiau gyvenime nerasi darbo (taip lyg būtų dėl ko grąsinti... Juk niekas JŲ vaikų po to nemokys )
Aš labai noriu vaikų ir dabar tikrai žinau, kokių jų nenorių - tokių, kurie negerbia kitų. Jau nekalbu apie mokytojus... Jeigu jie negerbia savo draugų, tai