aš tikrai nedrįsčiau nei taip pradėti viską derinti dėl vaiko, ir dėl savo sveikatos (ir taip ja pasigirti negaliu).
Na aš ėmiau metus pertrauką mokslę, kad galėčiau pabūti su vaiku, nes man kažkaip vaikas svarbiau už mokslus, be to nebuvo jo kam palikinėti, dabar jau grįštu į mokslus, bet vistiek imsiu laisvą grafiką, kad galėčiau ir namie susitvarkyti ir pailsėti, kai jau stogelis nuo visko važiuos. Ir su vaiku pabūti, nes dar neaišku ar į darželį priims. Antro vaiko neplanuoju iš viso, tai manau su vienu susitvarkysiu, juk kitos susitvarko ir su daugiau ir viską suderina. Na o darbo su mokslais nederinsiu tikrai, kai pabaigsiu (liko tik metai) tada ir ieškosiu darbo. Vėliau gal dar bandysiu gilinti žinias neakivaizdiniu būdu, bet tikriausiai palauksiu metukus, kad mažyliui būtų trys metukai. O jūs esat super, kad taip viską suspėjat aš tikrai nedrįsčiau nei taip pradėti viską derinti dėl vaiko, ir dėl savo sveikatos (ir taip ja pasigirti negaliu).
aš tikrai nedrįsčiau nei taip pradėti viską derinti dėl vaiko, ir dėl savo sveikatos (ir taip ja pasigirti negaliu).
Oi , merginos, kaip aš jus suprantu, kas bandote šiuos dalykus suderinti, nes aš pati pagimdžiau vaiką studijuodama, eina sau kaip sunku. Mokiausi tokiame univere, kur milžiniški krūviai, ir dar dieniniame, akademinių neėmiau, nes ir taip mokytis n metų, nenorėjau atsilikti, nes daug kas užsimiršta per metus, paskui sunku vėl pasivyti. Seneliai toli, padėti negalėjo, tai su vyru pasikeisdami žiūrėjom vaiką, jis dirbo popietiniame darbe, tai iki pietų mane į paskaitas išleisdavo... Dar maitinau pati, pieno palikti negalėjau, nes vaikas atsisakė gerti nei iš buteliuko, nei š puoduko, tai kai būdavo pertrauka, su pilnais papuliais lėkdavau namo pamaitinti, iki ketvirto aukšto kol užlėkdavau, tai girdėdavau vaiką dainuojant alkaną jau nuo pirmo. Vyras išeidavo į darbą, tai aš arba mokiausi, arba vaiką maitinau, arba supau, dar į Lauką tysdavausi. Kada miegojau, nežinau, buvau kaip zombis, nes naktį dar iki 2-3 val. mokydavausi. o vaikas iki 6 mėn kas 2 val. valgydavo.
Išvargau nerealiia. Iki metų maitinau, baisiai krito svoris, jau vos kojas vilkau, imunitetas nusilpo, ėmė net vaikiškos ligos kabintis.
Pervargimo pasekmes dar iki dabar jaučiu. Ai, dar po metų depresija prikibo, nemiegoti ėmiau.
Geari , kad dar stogelis nepačiuožė.
Nevertėjo taip vargti. Dabar tai būčiau tikrai akademines ėmus.
Išvargau nerealiia. Iki metų maitinau, baisiai krito svoris, jau vos kojas vilkau, imunitetas nusilpo, ėmė net vaikiškos ligos kabintis.
Pervargimo pasekmes dar iki dabar jaučiu. Ai, dar po metų depresija prikibo, nemiegoti ėmiau.
Geari , kad dar stogelis nepačiuožė.Nevertėjo taip vargti. Dabar tai būčiau tikrai akademines ėmus.
QUOTE(auroryte @ 2007 08 27, 13:38)
Oi , merginos, kaip aš jus suprantu, kas bandote šiuos dalykus suderinti, nes aš pati pagimdžiau vaiką studijuodama, eina sau kaip sunku. Mokiausi tokiame univere, kur milžiniški krūviai, ir dar dieniniame, akademinių neėmiau, nes ir taip mokytis n metų, nenorėjau atsilikti, nes daug kas užsimiršta per metus, paskui sunku vėl pasivyti. Seneliai toli, padėti negalėjo, tai su vyru pasikeisdami žiūrėjom vaiką, jis dirbo popietiniame darbe, tai iki pietų mane į paskaitas išleisdavo... Dar maitinau pati, pieno palikti negalėjau, nes vaikas atsisakė gerti nei iš buteliuko, nei š puoduko, tai kai būdavo pertrauka, su pilnais papuliais lėkdavau namo pamaitinti, iki ketvirto aukšto kol užlėkdavau, tai girdėdavau vaiką dainuojant alkaną jau nuo pirmo. Vyras išeidavo į darbą, tai aš arba mokiausi, arba vaiką maitinau, arba supau, dar į Lauką tysdavausi. Kada miegojau, nežinau, buvau kaip zombis, nes naktį dar iki 2-3 val. mokydavausi. o vaikas iki 6 mėn kas 2 val. valgydavo.
Išvargau nerealiia. Iki metų maitinau, baisiai krito svoris, jau vos kojas vilkau, imunitetas nusilpo, ėmė net vaikiškos ligos kabintis.
Pervargimo pasekmes dar iki dabar jaučiu. Ai, dar po metų depresija prikibo, nemiegoti ėmiau. Geari , kad dar stogelis nepačiuožė.
Nevertėjo taip vargti. Dabar tai būčiau tikrai akademines ėmus.
Išvargau nerealiia. Iki metų maitinau, baisiai krito svoris, jau vos kojas vilkau, imunitetas nusilpo, ėmė net vaikiškos ligos kabintis.
Pervargimo pasekmes dar iki dabar jaučiu. Ai, dar po metų depresija prikibo, nemiegoti ėmiau.
Geari , kad dar stogelis nepačiuožė.Nevertėjo taip vargti. Dabar tai būčiau tikrai akademines ėmus.
joks mokslas nevertas tokių dalykų. Nežinau ir kam tau taip reikėjo plėšytis, aišku man irgi kartais liūdna pasidaro, kad nebaigiau su savo grupiokais, bet iš kitos pusės daugiau būna akimirkų, kad džiaugiuosi, jog nėjau į mokslus. Taip pasimiršo daug kas, bet juk galima prisiminti viską. Oi nežinau, manau nevertėjo taip elgtis, sveikata visgi svarbiau.
QUOTE(ingakyca @ 2007 08 27, 12:46)
joks mokslas nevertas tokių dalykų. Nežinau ir kam tau taip reikėjo plėšytis, aišku man irgi kartais liūdna pasidaro, kad nebaigiau su savo grupiokais, bet iš kitos pusės daugiau būna akimirkų, kad džiaugiuosi, jog nėjau į mokslus. Taip pasimiršo daug kas, bet juk galima prisiminti viską. Oi nežinau, manau nevertėjo taip elgtis, sveikata visgi svarbiau.
Aišku, kad prisiminsi.
Tikrai neverta persistengti, rizikuojant tiek savo sveikata, tiek vaiko gerove. Niekur mokslai ir darbai nepabėgs
QUOTE(Acme @ 2007 08 27, 12:53)
Aišku, kad prisiminsi.
Tikrai neverta persistengti, rizikuojant tiek savo sveikata, tiek vaiko gerove. Niekur mokslai ir darbai nepabėgs
Tikrai neverta persistengti, rizikuojant tiek savo sveikata, tiek vaiko gerove. Niekur mokslai ir darbai nepabėgs
Sveikutės, mokslai gal ir nepabėgs, bet užtat baigt prisiverst, kai praeina keli metai, labai sunku, gėda sakyt, bet šiemet buvo 10 m., kai įstojau į bakalaurą ir niekaip baigt negaliu, pirma santuoka, vaikas, skyrybos, darbas, antra santuoka ,vaikas...Atrodo, spėju viską, išskyrus mokslus
. Bandysiu baigt šiemet, bet nežinau ar pavyks, dukrytei dabar tik pusantro mėnesio, reiktų knygą kokią atsiverst, bet nu niekaip prisiverst negaliu, o paskui tik lieka save graužt, kad per savo bevališkumą eilinį kartą į egzaminą nenuėjau, dabar esu dekretinėse, bet jei mokslų nebaigsiu, tai ir į darbą jau grįžt nebegalėsiu, viską puikiai suprantu, bet vis tiek prisiverst mokytis man neišeina
Na tikriausia reikia mokslus pabaigti jau jei pradėjai, tik aš asmeniškai niekada nesiryžčiau palikti kažkam tokio amžiaus vaiką, maniškiui metai jau ir tai man sunku reikės kažkam palikinėti, nes reikia pasibaigti mokslus, nes kitaip būsiu išbraukta iš sąrašų taip kad teks nori nenori, bet na jei reikės nenueisiu ir keletą dienų, o su vaiku pabūsiu
na, kolkas man pavyxta susidoroti su viskuo 
kadangi jau nedaug beliko tu moxlu (na nebent sumastyciu dar zudyti toliau savo neuronus) tai manau viskas bus ciki
kadangi jau nedaug beliko tu moxlu (na nebent sumastyciu dar zudyti toliau savo neuronus) tai manau viskas bus ciki
Niekada negalvojau, kad teks derinti motinystę ir mokslus.
savo laiku baigiau kolegija, po to VPU bakalaurą. Dirbau patinkantį darbą, kuriam užteko išsilavinimo, įv. kursų. Ir nors buvau pasižadėjusi, kad mokslų užteks, mintis apie magistrantūrą po truputį pradėjo kirbėt ir nedavė ramybės.
dokumentus padaviau, kai jau žinojau, kad laukiuosi dvynukų. Žinoma buvo sušaukta šeimos taryba (vyras, mano tėvai). Kadangi pinigai nemaži, o ir važinėti teko apie 50km, paskaitos vyko savaitgaliais, todėl visi aptarėm kaip čia bus. Rugsėjį prasidėjo paskaitos, o vaikus pagimdžiau spalio pab. Taip per visus du metus ir mokiausi, ir vaikus auginau pati. jokių auklių, tik artimiausių žmonių pagalba. Magistrinį rašiau per paskutinius metus nuo rugsėjo, kasdien po dvi valandas (kol vaikai miegodavo) ir 1 savaitgalio dieną. Būdavo koja supu vežimą ir rašau kompu, arba vaiką nešioju o kitoj rankoj knyga...
Vyro tėvai taip ir nežino iki šiol kad ne tik vaikus auginu... (nesakėm, nes jie jau vyresnio amžiaus - nesuprastų)
kai pagalvoju, tai man tie mokslai padėjo"atsijungti", nenuprotėti.
o dabar tobulinsiu anglų kalbą - užsirašiau į kursus.
taigi, jei yra šeimos palaikymas, galimybės - būtinai reikia naudotis. sėkmės
savo laiku baigiau kolegija, po to VPU bakalaurą. Dirbau patinkantį darbą, kuriam užteko išsilavinimo, įv. kursų. Ir nors buvau pasižadėjusi, kad mokslų užteks, mintis apie magistrantūrą po truputį pradėjo kirbėt ir nedavė ramybės.
dokumentus padaviau, kai jau žinojau, kad laukiuosi dvynukų. Žinoma buvo sušaukta šeimos taryba (vyras, mano tėvai). Kadangi pinigai nemaži, o ir važinėti teko apie 50km, paskaitos vyko savaitgaliais, todėl visi aptarėm kaip čia bus. Rugsėjį prasidėjo paskaitos, o vaikus pagimdžiau spalio pab. Taip per visus du metus ir mokiausi, ir vaikus auginau pati. jokių auklių, tik artimiausių žmonių pagalba. Magistrinį rašiau per paskutinius metus nuo rugsėjo, kasdien po dvi valandas (kol vaikai miegodavo) ir 1 savaitgalio dieną. Būdavo koja supu vežimą ir rašau kompu, arba vaiką nešioju o kitoj rankoj knyga...
Vyro tėvai taip ir nežino iki šiol kad ne tik vaikus auginu... (nesakėm, nes jie jau vyresnio amžiaus - nesuprastų)
kai pagalvoju, tai man tie mokslai padėjo"atsijungti", nenuprotėti.
o dabar tobulinsiu anglų kalbą - užsirašiau į kursus.
taigi, jei yra šeimos palaikymas, galimybės - būtinai reikia naudotis. sėkmės
QUOTE(lengvute @ 2003 06 19, 20:36)
Ar sunku būt nėštuke-studente , mama-studente ir darbuotoja ???
Kas būtent tuomet sudėtingiausia
?
Kas būtent tuomet sudėtingiausia
?hm...siuo metu esu studente ir kartu mamyte(anksciau buvau tik nestuke studente
) turiu pasakyti dabar nera pyragai,delto ieskausi darbelio-vyro atlyginimo neuztenka 
tikiuosi neisproteti
Gerai jei yra artimiausiu palaikymjas . Mes mazyle auginame dviese, mat seneliai dar dirbantys, broliu ir sesru nera salia, dauguma uzsienyje . As buvau studente, nestuke ir dar dirbanti. Kai gime pupa, buvo like paskutiniai metai universitete, tai visus dalykus issilaikiau ir likau be skolu 
, bet diplomini atidejau, pasiemiau akademines . Tikiuosi, kad per siuos metus parasysiu ir pabaigsiu
Guodziuosi tuom, kad jokiu papildomu dalyku nebus, tik diplominis
. Mes mazyle auginame dviese, mat seneliai dar dirbantys, broliu ir sesru nera salia, dauguma uzsienyje . As buvau studente, nestuke ir dar dirbanti. Kai gime pupa, buvo like paskutiniai metai universitete, tai visus dalykus issilaikiau ir likau be skolu , bet diplomini atidejau, pasiemiau akademines . Tikiuosi, kad per siuos metus parasysiu ir pabaigsiu Guodziuosi tuom, kad jokiu papildomu dalyku nebus, tik diplominis
Saunu mamos kad turite tiek antiziazmo,kovojate ir nepasiduodate 
Teisingai - saunuoles, o kaip kitaip!
Mokslai labai reikalingi, o ypac diplomas!Pasiziurekite, kas aplinkui darosi!!!!!!!
Pardavejos reikalingos su aukstuoju (nesuprantu kokio ir kam).
Ir smagu jei yra galimybes mokslus derinti su seima ir darbu.
As asmeniskai univere mokiausi tik del diplomo, o dabar brandinu ideja pagaliau stoti ten kur patinka!
Mokslai labai reikalingi, o ypac diplomas!Pasiziurekite, kas aplinkui darosi!!!!!!!
Pardavejos reikalingos su aukstuoju (nesuprantu kokio ir kam).
Ir smagu jei yra galimybes mokslus derinti su seima ir darbu.
As asmeniskai univere mokiausi tik del diplomo, o dabar brandinu ideja pagaliau stoti ten kur patinka!
