QUOTE(Ieva S @ 2005 10 24, 15:13)
Manau, kad suderinimo galimybės labai priklauso nuo dalyko, kurį studijuoji. Studijuodama neakivaizdžiai universitete teisę net neįsivaizduoju, kad galėčiau tuo pačiu metu dar ir auginti vaiką. Per visus studijų metus nebuvo nė dienos, kad vakare po darbo neatsiversčiau komentaro ar vadovėlio, neprisėsčiau prie kokio kursinio. Neatsimenu, kada turėjau savaitgalį vien poilsiui. Ir pradėjusi dirbti gana greitai pajutau, kad studijų rezultatai kiek suprastėjo. Prieš tai mokiausi kitą specialybę, ir tada buvo tikrai lengviau.
O mamos, kurios giriasi, kad mokosi, dirba, augina vaikus ir visur suspėja, manau, visada kažkiek pagražina situaciją. Neįmanoma, kad dėl tėvų užimtumo vaikai visai nenukentėtų. Juk jie blaškomi tarp tėvų, senelių, auklių. Mama dažnai pavargusi, suirzusi. Ir negali skirti vaikui tiek dėmesio, kiek jam reikia.
Vaiko auklėjimas per daug atsakinga gyvenimo užduotis, kad ją atliktum atmestinai.
ne visai taip,
Ieva S. Tikriausiai sutiksi su manimi, kad neisbandzius situacijos - sunku uz kitus kalbeti. As pati turiu vaikeli, antro laukiuosi, studijuoju (beje, irgi teise

) Visas dienas leidziu su savo atzalele - padeda ir mociute kelias valandas per diena - tad pasimokymui laiko uztenka. Vakare uzmiega gan anksti - mamyte taip pat gali panaktineti ir paskaitineti (tiesa, besilaukianciai tai jau sudetingiau - labai i miega traukia

) Desimtukais nesimokau, bet sesijas issilaikau be skolu.

Kad ir pavargstu, bet vistiek labai dziaugiuosi esama situacija - jauciuosi save realizuojanti, "neuzsisedejusi", laiminga mama
as cool as a cucumber