QUOTE(Apuokas @ 2006 10 26, 11:23)
Kažkur jau rašiau, kad galiu prisiekti, kad
noriu jį mylėti amžinai. O prisiekti, kad mylėsiu ir gerbsiu amžinai negaliu

Juk tie jausmai ne nuo priesaikos priklauso. Galiu prisiekti, kad būsiu su juo amžinai, bet nesuprantu prasmės... Buvimo kartu su nemylimu žmogum dėl priesaikos. Jaučiu, kad eisiu į bažnyčia, kaip į Dievo namus, ir kreipsiuosi į jį taip kaip aš suprantu gyvenimą ir santuoką. Nevisada lūpos kalba tą ką širdis jaučia. O Dievo širdimi neapgausiu
Tai kad priesaikoj ne tik apie meile kalbama....ir varge, ir skurde, ir meileje ir nemeileje, ir ligoje....
gal greiciau apie istikimybe ir atsakomybe

, o istikimybe, tai ne tik, kad "pas kitas mergas nelakstytu"
Galu gale, priesaika juk nera kazkoks standartinis reikalas, bent jau as kiek zinau, na, gal prastai zinau....
Reiketu tokios priesaikos, kurios tikrai noretum laikytis tu ir jis
O siaip tai baisu, kai zmones sneka ir prizada, net prisiekia is anksto zinodami, kad nieko nevykdys, kad nieko "as cia neisipareigojau, kad cia tik ceremonijos dalis"
O kai isipareigot bijo net per pacia santuoka - tai is vis baisu.......
Ka manai?