Na taip-kiek zmoniu tiek nuomoniu. Kai kurie post'ai cia tikri bullshit, na, bet asmenine nuomone yra asmenine nuomone.
Asmeniskai as tokiais dalykais tikiu, nes esu ne karta susidurus, pazistu pora tokiu zmoniu kuriems geriau nieko geriau nerodyt. Tai viskas ka galejau daryt tiesiog VENGTI ju, akiu kontakto ir ta ka nuziuredavo ... raudono siulo galia naudodavau
Kas del nuziurejimo- turiu pora zmoniu su kuriais gerai sutariu, bet kad pavydus tai ojojoi. Pvz turejau auskarus, labai grazus, atvezti is uzsienio, dovanoti mylimo zmogaus-zodziu unique. Pagyre, nu ir ka- pameciau viena. Panasiai buvo ir drauge kai tas zmogus pagyre-pamete.
O ziauriausia yra asmeninis gyvenimas. Uztenka kad kas nors paklaustu " kaip tau su mylimuoju?" atsakau viskas gerai (nes viskas gerai ir yra) o tada po kurio laika taip susiriejam kad dangus su zeme maisos. Tas pats budavo kai as durnele i viena socialini tinklapi dedavau musu laimingu israisk nuotraukas- vel ciut ne iki skyrybu. Sedim ramiai kaip peles po sluotom-laimingi. Mano antroji puse buvo labai skeptiskas del to, bet po to pradejo ir pats tai pastebet. Ar gali but TAIP daznai sutapimai? na viena antra karta jo-bet KASKARTA???
Dar vienas pvz- drauge tingine, nesimoko, o as isvaziavus mokytis is gimtines atradau draiva savy, motyvacijos (nes irgi esu is tu kurie pritingi) ir tada as jai pradejau protinti, kad o tau truksta motyvacijos, susiimt, daugmaz paziurek i mane is tingines kokia stropi tapau ir tralialia ir zinot ka? Po to prisisnekejimo NIEKAIP neprisiverciau mokytis, NIEKAIP. Net paskaitose negaledavau issideti, nesneku apie 500lapu vadoveliu skaitymo.
ARBA maniski dirba pats. Tik budavo jo draugeliai klausia kaip tau darbas, atsakydavo kad yra viskas gerai, ir tada op sedi be darpo, nezino ar uzteks pinigu pragyvenimui.
O baisiausia kad nezinau su kaip su tuo kovot.. Ne paslaptis kad minties galia yra nezmoniska, galbut jau issirutuliojo kazkokia paranoja kuria itikinau save ir saviski. Skaiciau kad kazkaip ir cakros su tuo susije, kad meditacija gali padet valdyti minciu srauta.. Esu is tu zmoniu, kurie nueje i baznycia randa ramybe, tikiu Dievu, bet kur dabar gyvenu baznycios man ne bazytiskos, ir nerandu to ramybes jausmo, palengevjimo. Nors galbut tikejimas yra raktas i issilaisvinima?
Nes zmoniu pavydas yra nesveikai stiprus. Tai kaip cia, ar pats save itikini ar kiti tikrai turi itakos tavo gyvenimui?? Arba paklausiu kitaip, KAIP sneketi su zmonem, kad butu netralus atsakymas? Atsakysi ai nieko gero ir nebus nieko gero, pasakysi gerai-nebebus gerai.
ps zinau kad kai kurie skaitys galbut sutiks su manim kazkuriuo point'u, kiti galvos kad esu paranoike bet visgi kaip rast atsakymus ir ta balansa gyvenime, atsikratyt tos baimes..