Pirmas gimė gražutis sūnaitėlis ir sveikutis, labai norėjom dukrytės, bet jinai gimė genų pažeista. Norėjau ir būtu buvęs trečias vaikelis, bet bijojau, labai bijojau, žiauriai bijojau...., o dar informacijos tais laikais nebuvo, kad tokie genetiniai tyrimai yra iš vis kad tokie genetikai yra suvokimo neturėjau, todėl šiandiena teturiu 2 vaikučius, o trečias liko mano širdyje žaizdele. Gyvenimas yra nenuspėjimas ir nenuplanuojams, todėl kartais turime paklusti gyvenimo likimui jei norime kažko daugiau nei turime.
Sveiki, auginam sunu su hidrocefalija, jau du metukai, nevaiksto. Iki siol visada sakydavau, kad niekada niekada daugiau nebeturesiu vaiku. Bet jau kelinta karta pagaunu save galvodama, kad gal vis delto as noreciau dar vieno vaikucio. Aisku, baimes akys labai dideles, bet net nezinau, visgi jauciu, kad noreciau
Sveiki, auginam sunu su hidrocefalija, jau du metukai, nevaiksto. Iki siol visada sakydavau, kad niekada niekada daugiau nebeturesiu vaiku. Bet jau kelinta karta pagaunu save galvodama, kad gal vis delto as noreciau dar vieno vaikucio. Aisku, baimes akys labai dideles, bet net nezinau, visgi jauciu, kad noreciau
Papildyta:
gera temute radau.turiu 2 vaikucius,pirmas sunus ,gime sveikas,a va dukra po sunkaus nestumo,gime ligota,2 kart operavo ja.tiek daug turejom su vyru praeiti..aisku db mano maziuke sveika ,kalba,vaiksto..bet 3 kart gimdyt labai bijociau,vyras noretu dar vaikiuko,o as labai bijau,jeigu vel kazkas butu jau nepernesciau to man atrodo.. bet pasvajoju kartais,db man 28 ..gal po 30 ir pabandysiu,bet bijau ...
Papildyta:
gera temute radau.turiu 2 vaikucius,pirmas sunus ,gime sveikas,a va dukra po sunkaus nestumo,gime ligota,2 kart operavo ja.tiek daug turejom su vyru praeiti..aisku db mano maziuke sveika ,kalba,vaiksto..bet 3 kart gimdyt labai bijociau,vyras noretu dar vaikiuko,o as labai bijau,jeigu vel kazkas butu jau nepernesciau to man atrodo.. bet pasvajoju kartais,db man 28 ..gal po 30 ir pabandysiu,bet bijau ...
o as nesutinku su p. Melodija, tiek jaunos, tiek vyresnes gali pagimdyti nesveikus, statistika po truputeli keiciasi...Del vyresnio amziaus tai pritarciau, tik del galimu didesniu pastojimo sunkumu.
Labuka .tikrai tema gera.a pirma dukra gimdzeu 19 gime neisnesiota tik vieno kg. Pirma diena jau operavo stemples etqezija. Veleu del hidrocefalijos dejo sunta. Kamavo epilepsija. Velavo raida. 2metu pradejom vaiksciot, veleu astma nustate,o epilepsija pasitrauke. Teko isiskirt .viena isgyvenau su dukra pora metu. Sutikau zmoguti kuris lb milejo mano mazaja ledi,apsįgivenom kartu,naturalu kad jam isireike savo lele.po metu pastojau. Visa nestuma bijojau kad nenutikt kaip dukrąj.raminau save kad ji gime nelaiku o čia kaįp is pįpkes.deja nuņjauta neapleido.reikejo laikitis duoto zodzio po pirmo lelio kad daugeu nebebusiu nescia.bet nemaneu kad ir antras lelis sirgs.tyreus vilniuje sake tikrai sveikas didelįs berniukas.bet panevei į oro padare gimimo diena nors dar like buvo apie 3sav.gime berniukas tik tai po puse metu vcp po gimdimo galvįtej cista. Taigi .turiu poryte esu mama, dviejų nuostabeusiu angeliuku.ir be jų nebeisivaizduoju. Manau mano misija emeje pastatyti ir paruosti juo i gyvenyma. Bukime mamytes kantrios,kartais barančios,bet tuo pačįu milincios.juk musu angelam esam reikalįngos
Sveikos ir sveiki, musu seimoje gandrai antra karta nebuvo planuoti ir laukti... bet Dievas kaip sako ziuri is aukstai ir juokiasi is musu planu, kartais juos kardinaliai pakeicia, kartais tik pakoreguoja...mano su vyru atveju manau planai buvo tik pakoreguoti...pirmas musu vaikelis yra su negalia- misrus raidos sutrikimas, epilepsija...atlikom visus imanomus tyrimus pirmam vaikeliui, taciau visi tyrimai, visi gydytojai, tame tarpe ir genetikai, sake kad neturi paaiskinimo kodel vaikutis serga ir kaip jam padeti , isskyrus mankstos, logopedai ir pan. specialistai...daug idejom darbo su vaikuciu, kad siandien jis vaiksciotu, bandytu kalbeti, ar kitaip isreikstu savo emocijas, kurias tik mes tevai suprantam...stai del sios priezasties buvo sunku apsispresti del antrojo vaikelio ir vis atidejinejom sias mintis...taciau Dievas suplanavo uz mus, ir duok Dieve sis vaikelis butu sveikas, nesvarbu mums nei lytis, niekas tik busimo vaikelio sveikata...ir nepaisant to, kad laukiam antrojo stebuklo, nenustojam rupintis ir pirmojo vaikelio sveikata ir ugdymu, stai del tos priezasties galvojame ir apie vikstreles kraujo lasteliu issaugojima...kas zino, gal jos pades serganciam broliukui pasveikti...
Esu skaičiusi apie virkštelės ir placentos kraujuką, galimą jį užsišaldyti, o vėliau kamienines ląstelias suleidžia. Tik nežinau tiksliai kokiems susirgimams tai padeda ir ar Lietuvoje tai daroma. Daugiau reikia info vistiek pasiskaityti jei domina.
Sveikos mamos, noriu Jusu visu paklausti, ar kuriam nors is jusu vaiku itare, itaria ar diagnozavo CP - cerebrini paralyziu? Kokie jo pozymiai? Musu mergaitei 3,5 menesiai, bet nuo gimimo labai sunku ja maitinti, kruties nemoka nuo gimimo paimt teisingai, ryja godziai, kartais springsta, nevarbu kas 20 minuciu maitinciau, ar kas kelias valandas, zodziu ne del isalkimo (As ismaitinau veresniaja iki 1 metu ir menesio, taigi kaip ir zinau kaip ka daryti) Pavalgo 5 min ir baigta, bet taip budavo ir su vyresniaja, tai ca problemos gal ir nematau. Ir is buteliuku ivairiu bandem maitint - tas pats, nepavyksta sklandziai. Suvalgo 30-60 ml ir viskas, dar pro lupu sona bega butinai. Taip pat ranku ir smakro drebejimas vis dar yra. Neisnyke kai kurie naujagimio refleksai. Padidejes tonusas, darom manksteles. Neurologe tyre galvyte per echoskopa, zidiniu nei cistu, nei kalcinatu nerado. Bet maitint yra tragedija - turiu sokinet su ja ant ranku, lakstyt po kambari ir net ijungt plauku dziovintuva, kad ramiau valgytu. Maitinama jinai rieciasi, tiesiasi, pameta speneli, vel ima, pyksta, dejuoja. Gal kazkas panasaus i refliuksa jai vyksta maitinimo metu? Atsisedus maitint neimanoma, nesupamos, nekratomos maitint neimanoma, turiu vaiksciot ir bent jau pleksnot per uzpakaliuka, kad ramesne butu. Papasakokit prasau savo istorijas, galit i AZ. Aciu!
Sveikos mamos, pirmas sunelis neplanuotas, bet labai, labai lauktas. Nestumas eina sklandziai, kol viena diena, kaip is gedro dangaus 36 sav. diagnoze - hidrocefalija. "Kas tai yra, kaip jaustis, nesamone", atrodo lig zeme pokojom nugriutu. Sunkus gimdymas, daug problemu, ligas tik spejome skaiciuoti, o kiek darbo su vyru idejome, kiek uzsispirimo ir jegu, bet dabar jau 6 metis. Vaiksto, kalba, savarankiskas. ligonines taip ir liko antri namai, ligu nepavyksta atsikratytiti. Bet taip norejome antro leliuko, taip norejome. Suplanavome ir turime broliuka. Kiek silumos ir dziaugsmo atnese musu mazas angeliukas, o svarbiausia - ramybes. Vyresnelis, negali atsidziaugti broliuku. Stiprybes mamos, planuokite vaikelius, ir tikekite viskas bus gerai.