Ką daryčiau kitaip, jeigu auginčiau antrą vaiką?

na tikiuosi su antru ir as maziau jautriai reaguosiu, kita vertus gal ir tiek patarinejanciu nebus Nors hormonai manau padarys savo, cia nelabai ka prikontroliuosi. Ka tikrai labiau pasigilinsiu - tai ar verta daryti visus privalomus skiepus. Iki pirmosios gimimo apie tai nesusimasciau, bet turbut vertejo. Kitas dalykas nepulsiu duoti antibiotiku vos tik israsius daktarei (pasitikejimas daktarais nuvyle), nes pirmoji gere antibus, o pasirodo buvo tridiene Na ir dar tai kiek imanoma ilgiau stengsiuos apsaugot nuo saldumynu, nes kol vaikas ju negauna jam ju ir nereikia, o jau kai paragauja tai sunku apsaugot..

As daug klaidu pridariau ir darau.
Pirmiausia nesokineciau tik jam papirpejus, nuo pirmu dienu leisciau paciam mokytis uzmigti, o tai dar ir dbr turiu pietuku migdyti salia atsigulus, kartais migdymas trunka ir val+ , o iki metu uzmigdydavau uzsupdama ant ranku teko to atsisakyti kai nugara pradejo streikuoti.

sveikute chi chi chi chi chi kiek prisiskaiciau as jusu komentaru,ir juokas ima ir surimteji bet tikrai ne is blogosios puses prisimenu kai savo pirmaji leliu auginau (dabar mums septini ziema bus ) vaje auginau pagal savo nuoziura ir nieko neklausiau,rengiau vaika siltai nes pati susalusi,maudziau kadien ir su ijungtu sildytuvu(vejaliu) ne duok Dieve persals mano mazylis ,maudemes tik virintame vandenyja,valgem viska kaip priklauso pagal amziu,vos oras pasikeicia neiname i kiema,galima viskas,ir visur,tu tik neverk.... lyg ir nebuvo lb sunku,vaikas lepinamas buvo,bet paklusnus,miegojo atsikrai,tiesa taip nuo pat gimimo pratinau...iki 3 metu buvo nesiojamas (sirdi labai skaudejo ziurint kaip koja uz kojos eina letai )daugiau to nedarysiu,tam yra vezimas dazai,ir ivairiausios priemones daiktai,krito,luzo,buvo ragaujami,bet mama niekaip istarti negalejo zodzio NE,NEGALIMA na ka priejo finalas, isaugom abu neuzilgo atsirado seimoja antras leliukas,na ka cia jau motiniski instinktai suveike,bet klaidos panasios ,neperseniausiai namuose ivesta lb griezta tvarka,po zaidimu susitvarkyti zaislus,issivalyti dantis,persirengti pizamas ir i savo lovas pradzioja tas kele jiems daug juoko,nes mama pasake,bet nepadare,nekreipkime demesio ji mums negresminga bet po 6 menesiu suprato jog mama nebe juokauja ir jei pasake nepirks ji ir neperka,belieka klausyti mazajam 3 su puse taip jie savarankiski tiesa pirmas lelius ismokino lb daug ko antraji todel auginti buvo siek tiek lengviau nes jie kaip bezdzioniukai ka mato ta daro tad su puoduku mes problemu neturejom nes mes ant jo sedom gal tik 2 men,toliau tualetas buvo,dantu valymas dviese deja jau nuo 2 metu jaunelis tapo gan anksti savarankiskas jei reik pagalbos zino kur galima ir be mamos ja rasti tad dziaugiuosi ka turiu,du nuostabus,savarankiski vaikai ir mamyte pasidariusi tingyne jei reiketu auginti dar viena vaikeli...GAl manau su juo isvis problemu nebutu grubiai nuskamba bet vaikai vaikus augina ugdo,mes tevai uzsiimame su jais,ir atliekame viska, kad jie turetu pilnaverti gyvenima,vaikyste,bet gerai kai yra vyresneliai nes jie isties daug padeda (nekalbu apie vaiku isnaudojima) lb dziaugiuosi ir didziuojuosi savo pirmuoju vaiku,nes be jo pagalbos ko gero kartais nebutu imanoma issiverti

Viska daryciau panasiai, tik auginciau pati iki kokiu 3 metu. Grauzia sazine, kad 3 men. leliuka palikau savo ir vyro mamai, labai jau rupejo karjera.

as auginu antra vaika ir savaime viskas vyksta kitaip nei su pirmu...maziau leoinimo, popinimo, nesiojimo ant ranku ir t.t.

Su pirmu vaiku buvau labai jautri, katastrofa man budavo jeigu vaikas verkia. stengciausi veliau duoti saldumynu ir ramiau reguoti i ligas, nebutina kiekviena karta kviesti greitaja :-)

O aš auginu jau trečią po septynių metų ir patikėkit kažkoks kitoks jausmas, auginimo turiu. Atsikeliu naktį be jokio zirzimo ant vyro, kodėl ne tu, tupinėju daugiau negu prieš tai. Amžius padaro savo

Antrąjį auginu labai panašiai kaip ir pirmąjį, tik žymiai daugiau pasitikėjimo ir užtikrintumo tuo, ką darau. Atrodo viskas daug paprasčiau

Savo vaikus augindama stengiausi klaidų nedaryti, nes dar jų neturėdama iš savo mamos gavau daug naudingų pamokų. Gal prietarai, gal ne, bet senovės išmintis byloja, kad laukiantis jokiais būdais negalima iš ko nors tyčiotis, pasijuokti iš neįgalaus ar šiaip iš kokių nors žmogaus keistų savybių, nes kaip tik tie bruožai, iš kurių juokeisi, persiduos vaikui. Jeigu netyčia nepagalvojusi taip padarei (pasijuokei), tada nedelsdama žiūrėk į savo panages, ilgai i idėmiai . Taip pat laukiantis kūdikio negalima žiūtėti baisių vaizdų, siaubo filmų, ir apskritai reikia vengti visokių neigiamų dalykų. Labai kenkia išgąstis, negalima išsigandus savo rankomis prisiliesti už kokios nors savo kūno vietos – toje pačioje vietoje vaikui liks dėmė. Jei pirmą kartą krūtimi maitindama vaiką duosi jam kairią krūtį, jis bus kairiarankis. Žodžiu, yra daugybė prietarų, kuriais nori tikėk, nori ne. Pavyzdžiui, aš manau, kad šių mano išvardintų dalykų vis tiek daryti negalima, nors ir nelabai tikite, nes maža ką, o neduok Dieve, iš tiesų tai kenkia vaikui?! Paskui vargšas gali būti visą gyvenimą nelaimingas. Tai va, noriu pasakyti, kad šiaip nelabai tikiu prietarais, bet nieštumas per daug atsakingas dalykas, kad galima būtų eksperimentuot

Apie nieštumo subtilybes ką žinau – išdėsčiau . O apie auklėjimą tai galiu pasakyti, kad negalima per daug lepinti ir popinti. Nereikia laikytis perdėtos švaros (o kai kurie, kai vaikas mažas, taip daro). Kodėl? Todėl, kad vaikas turi priprasti prie paprastos aplinkos tam, kad įgautų imunitetą, būtų atsparus visokioms bakterijoms. Taip manau, nes turiu daug pažistamų, kurie perdėtai popina vaikus, prausia po 10 kartų per dieną, paskui vaikas kiek paaugęs išeina į kiemą ir iš karto pasigauna kokią ligą, nes papraščiausiai jis nėra atsparus aplinkai. Taip pat niekada per daug nereikia šokinėti apie vaiką ir visaip lepinti, nes nuo to tik vystosi paskui neigiami charakterio bruožai. Ir jau kai vaikas yra ūgtelėjęs ir jau supranta, kas jam yra sakoma, negalima jam sakyti pvz., ,,Na tu ir netikęs, ana kaimyno vaikas tai pažiūrėk, koks šaunuolis, o tu...“. Šito negalima kategoriškai, nes žmogaus asmenybė formuojasi vaikystėje, o tokiu sakiniu (ir kitokiais panašiais į šitą) yra diegiamas nepasitikėjimas savimi. Negalima vaikui sakyti, kad jis neprotingas, kvailas, negabus, netikęs ir pan., nes jis tuo patikės. Juk tai pasakė jo tėtis (arba mama). O ši klaida – dažno lietuvio auklėjimo klaida. Visiškai priešingai elgiasi žydai. Jie savo atžaloms sako: ,,Koks tu šaunuolis, koks tu protingas. Tu protingesnis už visus savo draugus, tu pats geriausias ir .t.t.“. Vadinasi, pasitikėjimas savimi formuojamas jau nuo pat vaikystės, būtent todėl žydai ir yra tokie verslūs ir apsukrūs.

1) Apskritai joks sveiko proto žmogus niekada nesityčios iš Jūsų išvardintų dalykų, nesvarbu nėščias ar ne. Tai net baudžiama yra pagal įstatymą.

2) Stresas visiems kenkia.

3) Netiesa Maitinau iš dešinės, o vaikas grynas kairiarankis

Į temą, kai auginsiu antrą, nepradėsiu primaitinti anksčiau nei 6 mėn. Pirmąjį primaitinti pradėjau 4 mėn. ir tai buvo pati mano didžiausia klaida.
Papildyta:

o čia kodėl nereikia dažnai sakyti šaunuolis: http://www.geramama.lt/node/443

Daugiau myluoju ir nesioju. Nesibaiminu del to posakio - pripras. Na ir tegul, ilgai tai nesites. Veliau ant keliu nebeprisiprasysi....