Ir miegosiu su vaiku, jei jam to reikės, jei jo miegas nuo to bus ramesnis ir aš ramiau išsimiegosiu, ir nešiosiu, kad ir iki 5 metu, juk tie vaikučiai labai greit užauga, o tada mama ir tėtis lieka atokiau, atsiranda draugai, hobiai it t.t
Nesigailiu nieko ką dariau ir darau augindama savo pirma ir dar vienintele dukrele, tikrai žinau, kad tai nauja patirtis, niekas negimė viską idealiai mokėdamas, kažkur klydau, kažko nepadariau tinkamai, tačiau mano vaikas sveikas ir laimingas, turi ją mylinčius mama ir tėti, kada nors gal turės ir sese ar broli, ir žinau tik tiek, kad dėl daug ko tik nebestresuosiu taip, kaip su dukrele, juk ji pirma buvo, ir nelabai daug kas ir padėt galėjo, auginau ja praktiškai viena, nes tėtis labai stengėsi daug dirbdamas kitam mieste, kad šeima išlaikytų ir mažai su mumis būdavo, tad visos praktiškai bemiegės naktys buvo mano, visi karščiavimai vėmimai ligoninės, kartais sustresuodavau labiau nei reikia, tad su antru mažiau stresuočiau, i daug ka žiūrėčiau paprasčiau
Ir miegosiu su vaiku, jei jam to reikės, jei jo miegas nuo to bus ramesnis ir aš ramiau išsimiegosiu, ir nešiosiu, kad ir iki 5 metu, juk tie vaikučiai labai greit užauga, o tada mama ir tėtis lieka atokiau, atsiranda draugai, hobiai it t.t
Ir miegosiu su vaiku, jei jam to reikės, jei jo miegas nuo to bus ramesnis ir aš ramiau išsimiegosiu, ir nešiosiu, kad ir iki 5 metu, juk tie vaikučiai labai greit užauga, o tada mama ir tėtis lieka atokiau, atsiranda draugai, hobiai it t.t
Net gėda pripažinti, bet nuo pat mažens labiau acentuočiau elementarias mandagumo taisykles, nes kartais atrodo, viskas ok, o kartais, kad išvis pamiršo kaip reikia gražiai elgtis. Jei tai būtų "įkalta" nuo mažens, tai gal automatikšai prigytų elgesyje. Savo tinkamu elgesiu namie rodom pavyzdį, bet vaikai yra tokie, kad labai greitai nusimuša pakeitę aplinką.
1. Nemaitinciau ilgiau kaip iki 1 m;
2. Stengciausi nekelti balso ir nerekti.
Tokie butu du pagr.dalykai, kuriu tikrai nuosirdziai gailiuosi
2. Stengciausi nekelti balso ir nerekti.
Tokie butu du pagr.dalykai, kuriu tikrai nuosirdziai gailiuosi
Tikriausiai, kad nieko nekeisciau!
Viskas buvo be panikos, nervu, net ir bemieles naktys pasimirso. Ir nesiociau ant ranku, ir salia guldyciau lygiai taip pat
Viskas buvo be panikos, nervu, net ir bemieles naktys pasimirso. Ir nesiociau ant ranku, ir salia guldyciau lygiai taip pat
norėčiau ilgiau savo pienu maitint ir maziau psichuoti, bei kuo anksciau nustatyti leistinas ribas
Viskas kur kas paprasciau, ramiau, tarytum tas vaikas pats auga. Ir tikrai nera tiek laiko i viska ziureti per padidinamaji stikla. Dickis labai aktyvus zmogus, todel moka vienas isnaudoti visa tevu demesi, taigi mazoji darosi savarankiska ir atranda kitokius budus kaip issikovoti demesi
Kažkaip niekad negalvojau, kad va antro tai neimčiau tiek ant rankų, ar neguldyčiau į lovą šalia savęs. Viską daryčiau, ir lepinčiau ir ant rankų nešiočiau ir į lovą guldyčiau
gal nebent ieškočiausi kokios, net nežinau kaip įvardint, namų tvarkytojos-pagalbininkės, kad galima būtų dar daugiau laiko skirt vaikui ir vyrui, o ne dulkių siurbliui ir puodams.
Čia galiu ne iš savo, o iš savo tėvų patirties pasakyt: yra smulkmenų, su kuriomis paprasčiau susitaikyt, negu nuolat kovot. Pvz aš nuo vaikystės namuose vaikštau visiškai basa, jokių tapkių ar kojinių. Mane jos tiesiog varžydavo, negalėdavau pakęst. Šalta nebūdavo. Iki mokyklos tėvai labai pyko ir kovojo, paskui tiesiog susitaikė, kad aš tokia. Dabar namuose net savo tapkių neturiu, nebent į vandens pramogas einant tokias pobaisias išsitraukiu
Čia galiu ne iš savo, o iš savo tėvų patirties pasakyt: yra smulkmenų, su kuriomis paprasčiau susitaikyt, negu nuolat kovot. Pvz aš nuo vaikystės namuose vaikštau visiškai basa, jokių tapkių ar kojinių. Mane jos tiesiog varžydavo, negalėdavau pakęst. Šalta nebūdavo. Iki mokyklos tėvai labai pyko ir kovojo, paskui tiesiog susitaikė, kad aš tokia. Dabar namuose net savo tapkių neturiu, nebent į vandens pramogas einant tokias pobaisias išsitraukiu









