Jau 6 metai turime airių seterį. Kai laukiausi visaip galvojau,nes jis išlepintas irvisų numylėtas

. Gimus dukrai šuo pats vengdavo to kambario kur ji būdavo. Vėliau įprato. Kai mergina pradėjo judėt, šuo tyliai kęsdavo jos "glamones"

. KartaisO dabar labai sutaria ir neįsivaizduoja dienos be šunio. Jei dukrytė gryžus iš darželio šunio neranda (būna išveštas į sodą), tai pasigenda kas kelios minutės.
Bet, iš tiesų, didelį gyvūną reikia turėti kur laikyt.