QUOTE(Snuffe @ 2009 12 03, 22:14)
Tai pas mane ir yra ta problema, kad pastoti negaliu, kol samoningai to pati nenuspresiu. O kai apie pastojimo pasekmes (t.y. gimdyma) pagalvoju, tai saltas prakaitas ispila, kojos drebet pradeda, ir toliau sau KT geriu.

Bet, kaip jau minejau, nestumo ir vaikiuko ziauriai noriu.
Rimtai, gal pas mane tokia baime yra super perdeta ir i specialistus kreiptis reiketu? Tikrai uz tokias rekomendacijas nesupykciau.

Zinau, kad tai nera labai normalu, bet gal kazkas su tokia problema susidure ir zino, kaip jos atsikratyt?
P.S. Del planinio cezario as irgi girdejusi, bet zinau, kad paciam vaikuciui tai nera labai gerai, kai nei is sio, nei is to ji istraukia is gimdos. Todel sio budo del kudikelio geroves nelabai noreciau imtis. Visgi, svarbiausia yra mazylis
Pas mane panasiai buvo, man gimdymo baime dar nuo paglystes yra, net ne baime, o beveik paranoja

Mano gimineje moterys labai sunkiai gimdydavo, tai tu istoriju esu prisiklausiusi labai daug

Dabar laukiuosi jau 33 sav. ir suprantu, kad gimdyti teks,

nors baime ir nesumazejo, bet labai laukiu to stebukliuko, dabar stengiuosi galvoti tik apie ji ir vyti blogas mintis salin

Beje, planuoju gimdyti tik su nuskausminimu,nes ir skausmui esu labai nepakanti

Susitariau del gimdymo su savo gydytoja, paaiskinau savo baimes, sake kankintis neleis, nera ji nusiteikusi pries epidura.

Tai ziuresiu kaip cia man seksis