Žvilgsnis iš dangaus

Perskaičiau galybę jūsų istorijų.....Širdis prisipildė prisiminimų..... Nors tai buvo pries 9 metus... Pabandysiu pasidalinti jausmais, nors žodžiais sunku nupasakoti...
Kai žengėm prie altoriaus, mažytė širdelė jau plazdeno manyje. Buvom jauni, statėm prasidėjusį gyvenimą pilni optimizmo ir ugnies. Deja laimė netruko ilgai... Spalis, penktadienis ir saulės užtemimas atėmė Ji is musu....Sudaužyta laimė ir begalės klausimų... "kodėl".. Juk jis taip laukė Tavęs, mano Mažyte! Mano viltys ir laimė nuskriejo su ta mašina, kuri ir atėmė Jį iš mūsų..
Likom dviese. Turbut Tu ir išgelbėjai mane, tu mažytis didelės Meilės vaisius!
Kai netekom Vyro ir Tėvelio, Tau, mano mažyte, buvo likę vos 3mėn. iki pasimatymo su mumis. Deja, "kažkas" nusprendė kitaip.
Nėštumas praėjo gan ramiai, jokių komplikacijų ar problemų. Nors samonę praradus buvau ne kartą, o ir ašaros, ašaros.......
Likus mėnesiukui iki gimdymo, nusprendžiau aplankyti mamą Plungėje (pati gyvenu Kaune). Planavau paviešėti kelias dieneles, ir atgal Kaunan, ruoštis Tavo, Mažyte atėjimui! Bet vel gi mano planai buvo sugriauti!  Tadien Mamytę išleidom į konferenciją Vilniuje. Namie likome dviese su 3 metukų sūnėnu. Mama išvažiavo tik 1-ai dienai, tad net nemaniau, kad kažkas gali nutikti! Juk man dar visas mėnuo! Tad sočiai pavakarieniavę, abu nuėjom sapnuoti saldžių sapnelių. Staiga prabundu! Ogi guliu baloje! Nu jau visai, galvoju, jau ir šlapimo nebelaikau! Bandau lipti iš lovos... Tik atsistojau.. o per kojas net žliaugia! Ir tik po 5min. "daėjo".GIMDAU! Puolu prie telefono, bet iš to išgasčio net nežinau, kam skambint! Taip norėjosi visam pasauliui išrėkti, kad TU jau ateini! Ruoškis PASAULI! Aš jau pakeliui! Paskambinu broliui, kad jau lėktų į Plungę (jis taip pat Kaune gyvena), reikia gi sūnėną pasiimti. Negaliu kartu su juo gimdyti! Skambinu vyro Mamai, kad JAU! Ir tik tada renku greitosios telefoną. Lakstau po visą butą, pati nežinau ko ieškojau ir ką dariau. O kai pro duris įėjo greitosios gydytojas, kokių 2metrų Terminatorius, netekau sveiko proto galutinai! Pradėjau klausinėti kažkokių nesamonių: "koks oras lauke? o ką man apsirengti?"... Tik kai tas Terminatorius prabilo švelniu angelo balsu, pagaliau nusiraminau... Taigi, aptarus oro sąlygas, ir apžvelgus mano garderobą, pagaliau aš greitosios pagalbos mašinoje. Aišku, jeigu tą transporto priemonę galima šitaip išdidžiai pavadinti! Na, bet tai smulkmenos. Aišku, Plungėje manęs nepriėmė, nes juk tai priešlaikinis gimdymas. Tad teko rioglintis į tą pačią neaiškios spalvos ir paskirties dėžę ant ratų. Tai turbut buvo ilgiausia mano kelionė, man rodės, kad Klaipėda persikėlė į kitą planetą, kurios neimanoma pasiekti. Pasirodo stebuklų dar yra šiame pasaulyje, ir Klaipėdą vis dėlto pasiekėme.Po ilgų apžiūrų ir krūvos popieriukų, aš pagaliau gimdykloje. Už sienos kažkas nesavu balsu kriokė, ir manęs šis muzikinis fonas nenuteikė pakiliai. Saujoje gniaužiau mažytę Vyro nuotraukytę, o nuo visiško nuprotėjimo gelbėjo tik stabilus mano Mažytės širdutės plakimas. Jaučiau Jo buvimą šalia, mačiau Jo akis kažkur aukštai. Jos buvo tokios geros ir ramios. Žinojau, kad viskas bus gerai. Skauda vis labiau, bet ne tai svarbiausia. Nejaučiau nieko, nieko nemačiau, išškyrus Tas akis, žvelgiančias iš Dangaus..Dar pusvalandis, ir Tu jau su mumis! Tu jau ant mano krūtinės, šilta, šlapia ir betiesianti i mane savo mažytes rankutes! Ir besišypsančios akys is dangaus....
Mūsų Mažytė gimė 14val. 47min. kaip tik tą minutę kai buvome paskelbti Vyru ir Žmona! Ir dar vienas sutapimas: dukrytė atsinešė Vyro vardą! Žinau, kad Jis visada bus su mumis, žinau, kad besišypsančios akys iš dangaus niekada mūsų nepaliks.....