QUOTE(Summer @ 2007 07 03, 04:24)
Mieloji ponia, 
Juk pati taip pat tikriausiai einate į darbą tam, kad užsidirbtumėte (nebent esate iš tų, kurios gyvos darbu ir jo teikiama "šlove", kaip Jūsų auklė 

 ) ? Ar darbdavys moka Jums atostoginius? Ar jis moka Jums, kai Jūs susergate? Ar jis moka Jūsų socialinio draudimo įmokas? Taip. Ar darbdavys apmoka Jums pietus? Ar apmoka transporto išlaidas? Galbūt. 
Jeigu neišgalite samdytis auklės, sėdėkit, ponia, namie. Nes auklės darbas( aš jau kadai kadės rašiau) ne prie staklių, kur "broką" gali nurašyti į nuostolius. Jūsų vaikas - ne daiktas. Auklė (jei tai ne valandinė kartą-pora per savaitę) su Jūsų vaiku praleidžia daugiau laiko nei Jūs pati (nebent skaičiuosime miego valandas). 
 
P.S. Niekada nedirbau ir nedirbu aukle, bet penkis metus mokam atlyginimą (su mokesčiais, socialiniu draudimu ir atostoginiais) mūsų dviejų vaikų auklei (trijų, tiesa, -iolikinių vaikų mamai, beje 

 ).
Kam tas formalus tonas  
 
   
  
Jei yra aukles, kurios ima maziau nei 5 lt, tai reiskia, kad jos niekam tikusios?  
Net juokas ima skaitant si posta  

  As, Summer, Jusu akyse nesu maciusi, bet apie mane "zinote" daug ir kazkodel apeliuojate i mano, kaip mamos, sazine 
 
 
Pagal Jus tureciau mastyti taip: kadangi as dirbu ir didesne dali laiko praleidziu ne namie, tai demesio stoka tureciau kompensuoti pirkdama brangiausius zaislus, pildydama visas uzgaidas, samdydama aukles-brangininkes ir pan.
 
 
Mano mintis buvo: atlyginimas uz darba yra svarbu, taciau, jei zmogui nepatinka toks darbas arba jis neturi pasaukimo dirbti su vaikais , nepriversi jo gerai ir nuosirdziai dirbti  nei uz 5, nei z 10 lt/h.  
