Kurį laiką teko padirbėti viename JAV banke. Man atvykėlei iš Lietuvos ir pratusiai prie minties, kad lietuviai pensininkai beveik oru gyvi (juk aplinkui visi taip skųsdavosi) pradžioje didelę nuostabą kėlė apvalios sumelės senučiukų amerikiečių sąskaitose. Jie ne tik kad tų pinigų neliesdavo, bet visaip stengdavosi pasinaudoti mokesčių spragom, kad tuos pinigėlius apsaugot ir perleist savo palikuonims. Suprantu, kad negalima lyginti Lietuvos su JAV, nes svajonių šalis niekada nepatyrė perversmo ir pinigų nuvertėjimo bei keitimo, tačiau įdomu, kokia yra situacija su mūsų tėvų pinigais ir ar galvojate, kad kažkas liks jums įskaitant ir nekilnojamąjį turtą?
Aš tai žinau, kad jokio palikimo nesulauksiu, nes turiu labai išlaidžią mamą.
Beje, ši tema yra tik apie pinigus, o ne apie su palikimu susijusius moralinius niuansus.
Greiciausiai gauchiau palikima is savo tevuku... Nors as esu jiems pasakiusi, kad tai ju uzhdirbtas vargas ir dzhiaugsmas, lai daro kaip nori (kad ir labdarai). Ir aplamai - nesiruoshiu ju turto dalintis jiems gyviems esant 
As pradejau dirbti nuo 17 metu ir visada jau nuo mazens norejau buti nepriklausoma, bet deja taip nelabai imanoma, bent kol kas, visi mes nuo kazko priklausom 
Mano tevai turi siek tiek turto, bet as dar turiu ir jaunesne sese, tai nezinau kaip ten bus, bet as nelabai pretinduoju i didesni gabaliuka, man kazkaip tas nerupi, na jei ka paliks tai bus kaip atminimas ir tiek 
Manau neverta laukti, kol tevai atiduos buta ar ten dar kazka, geriau patiems uzsidirbti ir tureti savo, na nebuti niekam isipareigojusiam
Mano tevai turi siek tiek turto, bet as dar turiu ir jaunesne sese, tai nezinau kaip ten bus, bet as nelabai pretinduoju i didesni gabaliuka, man kazkaip tas nerupi, na jei ka paliks tai bus kaip atminimas ir tiek Manau neverta laukti, kol tevai atiduos buta ar ten dar kazka, geriau patiems uzsidirbti ir tureti savo, na nebuti niekam isipareigojusiam
Mano tėvai visą gyvenimą taupė ir taupė (jie taupymo lyga serga) ir nieko nesutaupė (Ką ten sutaupysi iš tokių mažų algų) .
Siais metais mire mano uosvis. Visa, ka turejo jie su vyro motina uzgyvene - dvieju kambariu butas. Buta pardave, pinigus padalino pusiau- viena dali musu seimai, kita- vyro sesers seimai, daugiau palikimo is vyro gimines puses sulaukti nesitikim. O mano tevai dar jauni ir stiprus, taip kad palikimo kol kas nelaukiam 
O jei ir liks kas, tai pasidalinsiu draugiskai su sese.
O jei ir liks kas, tai pasidalinsiu draugiskai su sese.
geras dalykas palikimas , taciau neturiu , kas man paliktu 
QUOTE(Lalaa @ 2006 09 26, 09:51)
Manau neverta laukti, kol tevai atiduos buta ar ten dar kazka, geriau patiems uzsidirbti ir tureti savo, na nebuti niekam isipareigojusiam
Visiškai pritariu
Mes šeimoj esam keturiese, tai kad ir liks tai maža dalelė
Kažkaip niekada apie tai nesusimasčiau, nes mano tėvai dar yra pakankamai jauni 
Bet kadangi mes esma su sese dviese, tai kažkokia dalelė manau teks abiems
Bet kadangi mes esma su sese dviese, tai kažkokia dalelė manau teks abiems
As tai zinau, kad kazkada bus palikimas, o kai dar esu vienturte, tai su nieku nereikes dalintis. Bet vis tiek paciai reikia kurtis materialine gerove, nes mano tevai palyginus yra gana jauni, o vyro i ju namus tai as nesiruosiu vestis 
. Savo kampa tai tikrai as turesiu .
tik va prisiminus tokius atvejus ant musu Lietuveles, kai vaikai zudo savo tevus, kad uzvaldytu tevu turtu, tai man siurpas pereina
.
. Savo kampa tai tikrai as turesiu .tik va prisiminus tokius atvejus ant musu Lietuveles, kai vaikai zudo savo tevus, kad uzvaldytu tevu turtu, tai man siurpas pereina
.
man tai labai ziauru apie kazkoki palikima galvot, arba skaiciuot kiek as turesiu, kai kazkas numirs...
