Nesuprantu, neduoda man redaguoti mano žinutės... bandžiau taisyti klaidas, papildyti ir ... atsiprašome, bet klaidų taisymas negalimas...
čia kažkuri dūsavot, kad laukti mėnesį labai ilgai.... mano laukimas tęsiasi eilę metų.... mėnesis ar daugiau po užsiregistravimo, paskui tiriamasis kraujas sukreša, oaskui, kai skambini pasako, kad galit atvažiuot pasikonsultuot dėl atsakymų, o kai nuvažiuoji, pasirodo sukrešėjo kraujas ir reikia kartoti tyrimą.... ir vėl lauki... o dar ir nuvažiuoti gali ne bile dieną, o tada, kai abu su vyru susiderinam su darbais.... o dar reikiami daktarai išvykę kur nors, arba atostogauja... taip ir laukiam.... jau šiemet liepos 26 d. - 10 metų... na, ne visai tiek... 1-asis neštumas buvo po 2 metų, o mūsų daktarėliai susirūpino, kad reikia daryti kokius nors tyrimus tik po 2 nėštumo- tada buvo tie infekciniai, paskui sekė genetiniai, po 3-iojo persileidimo - antifosfolipidiniai.... taigi, kantrybės merginos. kenčiantiems dangus.... klausiat, kad jums planuoti, kai tiek reikia laukti? o kada man planuoti, kai jau greitai [erkopsiu 30-ies slenkstį... iš pradžių - visi suokė man, kad geriausia pirmąjį pasigimdyti iki 25 metų, paskui jau - iki 30, dabar jau vėl norėdami nuraminti kelia kartelę dar 5 metais... žodžiu visą gyvenimą.... gal kada pensijoj ir pasigimdysiu - cia dziaukas

nors visko pasaulyje būna...
snesniosios dalyvės, MIntė ir Rola- mano guodėjos ir palaikytojos, gal atsimenat, kai pasakojau apie draugę, kurios labai sunkus nėštumas ir kurią daktarai stumdė vienas nuo kito... tai, va ji turi 2 savaičių dukrytę, bet tos draugės širdelės veikla taip ir liko sutrikusi.... man atrodo dar jai susidėjo ir psichologinės problemos, nes ji to nėštumo nelabai norėjo, paskui visą nėštumą buvo neigiamai nusiteikusi ir matė tik visas savo bėdas, ir nė lašelio džiaugsmo, vilties.... ir dabar mergytė sakė, jos nebeprisiima.... geria tik nutrauktą pienuką, o pas mamą ant rankų neina- labai verkia.... visko būna, bet daug ką reiškia ir vidinė mūsų būsena, bei nusiteikimas....
quote=Sidrutė,2007 05 07, 02:11]
sveikutes, na ir as isdrisau griztelti i jusu forumiuka, nors jokiu naujienu neturiu, bet cia matau yra naujokiu su daug klausimu...
priminsiu as joms savo situacija... mane pirmuciausiai siunte darytis genetini tyrima i Vilniaus genetikos centra, sie pries registruodami liepia butinai issitirti, aėr nepersirgta infekcinėmis ligomis, nes jos būna pagrindinė priežastis, o ne genai... jei randa kokią persirgtą infekcinę, tai genuose ieškoti ,,,blogybių" būktai nėra nė prasmės, bet .... rado man persirgtą infekcinę, kuri tipo, nestipria forma, skyrė gydymą, ir .... pasakė, tai turėtų neįtakoti nėštumo... nėštumo metu tų infekcinių tyrimų niekas nedarė, nors jie būktai gali suaktyvėti būtent nėštumo metu... paskui sekė per eilę pažįstamų dasikasti genetiniai tyrimai, kurie absoliučiai geri, kaip kad matau, čia ir daugelio, tačiau nors ir dvigubomis dozėmis gydant antifosfolipidinį s. po persileidimų ištyrus vaikiuką ranadmos genų anomalijos.... ir niekas nesiunčia jokių tyrimų kartoti, netgi Abraitis, pas kurį lankiausiai jau 10 kartų, jei ne daugiau... ir pati sakiau, gal tą genetinį tyrimą reikėtų pakartoti, gal jis ką kita parodytų, bet nėra prasmės, genai nebekinta- o kai jis pats man darė valymą ir dar nebuvo ištirtas vaisiukas, tuoj pat po valymo pabraižė man schemą, kaip galėtų būti susijungusios mūsų chromosomos, dėl kurių vaisius nesivysto....
tyaigi čia mįslinga ta mano istorija... oadėjau jau tašką, nes niekas jau nebežino, kur manedar būtų galima nukreipti... nors širdies glūdumoj dar tikiu stebuklu.... taigi, geiau man mano isotrijoje dėti ne taška, o daugtaškį.....
kiekviena esam skirtiga, kiekvienam savo- kaip dainavo Grūdas....
Linkiu visoms antifosfolipi.... susimaišiau...- merginoms, moterims džiugiai atšvęsti kitais metais motinos dieną... aš vis laukiu tos džiugios šventės ir vis ..... tai nors krikštasūnis pasveikina... ir tuo pačiu sugraudina....
[/quote]