Nėštumas po nesivystančio

moggie

Tai turesi daug darbelio per medaus menesi Sekmes tau!!!

jeigu jokiu komplikaciju nera po vaisiaus pasalinimo, manau, galima pradeti planuoti tada, kada jauti, kad tavo emocine busena stabili..

as tik po puses metu jauciu, kad pradedu atsigauti..

labutis,
norėčiau ir aš prie jūsų prisijungti.Savo mažylį praradau, kai jam buvo tarp 6-7 sav.Buvo nesivystantis nėštumas.Nors, kai buvau 7 sav. pas gydytoją dar matė, kad širdutė plakė.Labai sunku susitaikyti, kad neturiu savo mažylio Dabar laukiu mmm po valymo, kad galėčiau planuoti kitą, nes labai jau noriu leliaus

sveikute! zinau, kad nera tam paguodos zodziu...linkiu daug stiprybes!
mano mazyliui viena sav mate plakant sirdute, kita - tyla...
leliukas ateis pas jusu, kai susitaikysit ir nusiraminsit po sios netekties pamatysi

Ačiū tau labai už paguodos žodį Laikykis ir tu o kiek laiko buvo tavo mažyliui?
Man kai darė vaginalinę echoskopiją mačiau savo mažylį gulintį, rankytes į kumštukus suspaustus, bet dėja jau neplakančia širdute. Jis pas mane jau buvo miręs beveik 3 sav.,nes beveik 10 sav. nustatė, kad miręs.o aš su juo dar bendravau, šnekinau, glostydavau pilvelį, bet dėja.niekaip nesuprantu dėl ko taip atsitiko.
laikykis ir tu, stiprybės ir tau:)

mano negimusio mazylio istorija pavargino tevelius...viena diena pastebejau kelis laselius kraujo, aisku iskart pas gydytoja.dare vaginaline echoskopija, nustate, kad viskas gerai ir daugiau kraujo nepastebejau.liepe dar po savaites ateiti..nuejau, tada pamaciau savo kleckiuka..toki mazyti mazyti..ir gydytoja pasake, kad dabar jau tikrai viskas gerai, nes isgirdo sirdutes plakima.tikriausiai nereikia net sakyti, kokia palaima isgirsti tokius zodzius..po dvieju nepilnu savaiciu vel pastebejau kraujo, sikart siek tiek daugiau..vel i ligonine, vel echoskopas, vel sako, kad kraujavimo priezasties nemato,sirdute plaka, kad viskas ok..pasiulo ateiti dar po savaites..iskart supratau, kad kazkas negerai, nes gydytoja paechoskopavusi,pasikviete kita gydytoja..nereikejo joms net sakyti diagnozes - sirdutes nebegirdejo...tai ivyko 8 sav..
po to man buvo juodas periodas..net ir darba palikau..skaudziausia buvo griztant is ligonines suvokti, kad tavy nebeauga gyvybe, kad tu nesioji mirusi kudiki..
as taip pat nesuprantu, kodel taip atsitiko..kudikelis buvo labai trokstamas ir laukiamas..gydytojas pasake tik tiek - TAIP ATSITINKA...
o tai manes nei kiek neguodzia...

na mano situacija labai labai panaši į tavo prieš einant pas gydytoją, kad ji patvirtintų nėštumą, nors testas jau rodė 2 ryškias juostrai,pasirodė nedaug kraujingų išskyrų.Atėjus pas gydytoja, ji pasakė, kad viskas gerai, kad mano angelėliui jau 6 sav. Dar kelias dienas patepė, tad nusprendžiau dar nueiti privačiai.ten man pasakė, kad jei kas bus negerai gamta pati atsirinks ar jis gyvens ar ne.Ten man padarė echoskopiją pasakė, kad mato njog širdutė plaka ir kad viskas gerai.tada nuėjau pas savo gydytoją, nes buvo paskyrus apžiūrai tyrimams, kaip ir visoms nėsčiosioms.Apie 10 sav, m,an daugaiu patepė, tai aš iš darbo tiesiai į ligoninę.Ten mano ginekologė pažiūrėjo echoskopu ir passkė, kad nemato jog širdutė plaktų. man iškart pasidarė keista, kaip septintą savaitę mato, o jau apie dešimtą ne.iškart supratau, kad kažkas blogai. Sakė gali yra tinginukas bet dėl tikrumo nusiuntė darytis vaginalinę echoskopiją, ten vien gydytoja pasakė, kad patepa todėl, kad placenta žemai formuojausi, o kai paklasusiau dėl širdutės pasakė, jog nemato, kad plaktų, o be to lelius niejuda.
kita gydytoja patvirtino, kad mažylio neplaka širdutė.pasakė, kad nesivystantis ir kad nustojo lelius augti apie septintą savaitę. po valymo tai pativrtino.
man ta savaitė, kaip ir tau buvo juodas periodas vien tik ašaros ir klausimas kodėl, nes mažylis buvo neapsakomai laikiamas ir mylimas.sunku buvo susitaikyt, kad pilvelyje jo jau nebėra
devynis mėn jo labai laukėm ir norėjom, o pasidžiaugėm savo angelėliu tik taip trumpai, labai liudna ir neapsakomai skaudu. juk mintyse ir širdyje visada liks prisiminimas ir maža žaizdelė, kuri primins apie tai.
laikykis ir tu
pamatysi, kaip abi kada nors susirašysim ir pasidžiaugsim, kad jau turim šaunius ir sveikus mažylius.

tikrai taip, rasiuke29 skaudus isbandymas kliuvo mums..beja, ar tai buvo tavo pirmasis kudikelis? mano butu buves pirmagimis...
jau matau, kad pirmas...
kai atlegs netekties skausmas, busi ir tu ir as

taip hillda būtų buvęs pirmagimis.manau toks išbandymas yra jau per daug skaudus.
tikrai dar abi būsim mamytės
Papildyta:

tikiusi dar susirašysim ir pasidalinsim džiugiom naujienom

stengsimes is visu jegu

Laikykimes merginos, turim buti tvirtos ir atgauti jegas, kad musu angeliukai pas mus sugriztu
Mano istorija nedaug kuo skiriasi nuo kitu. Po musu vestuviu pradejome planuoti leliuka. Pirmas nestumas užkibo po dvieju menesiu. Aisku džiaugsmas begalinis, daug nežinomybes ir jaudulio.. Bet viena diena truputi patepliojo ir viskas baigesi abrazija.. Dar siandien pamenu, kaip jauciausi tarsi ne kaip visos, kaltinau save, kad negalejau isnesioti leliuko, ir tos nuo asaru dregnos pagalves, kai atsigulus suvokdavau, kad manyje jau jo nebera.. Kita planavima pradejom po 6 men., ir po puses metu bandymo vel pastojau MB lepino ir saugojo kaip ismanydamas, ir as pati visaip stengiausi. Nestumas buvo nesunkus. Dienos ejo, ir 2006m rudeni gime musu sunelis, musu didžiausias turtas. Taip prabego metai, kupini maloniu rupesteliu..
Kaip suneliui suejo metukai, mums gime mintis padovanoti jam sesute ar broliuka . Po 6 men planavino, vasario 14d. vyrui padovanojau teigiama NT. Kiek tada svajojome, kureme ateities planiukus visiems keturiems.. Nestumo pradžia buvo lengva, nežinodama net neitarciau, kad nescia. 6sav. echos patvirtino, kad viskas gerai , sirdute plaka. Kovo 8d. kazko truputi patepliojo. Issigandusi nulekiau vidurnakti i priimamaji, padare echos, viskas gerai, sirdute plaka, atseit gal per menamas mmm dienas dauguma moteru pateplioja, paleido namo, dar einat pasake, galejau padaryti nuotrauka.., bet paskui sako tai kita karta.. Taigi jau buvau namuose. Gulint man netepliojo, o kai atsikeldavau, truputuka pasirodydavo. Tik kovo 10d vakara pajutau nestiprius skausmus, isskyros pasidare sviesesnes.. Jauciu jau kazkas darosi. Sedu i masina ir i ligonine. Vel naktis, vel mane apžiurejo, tik sikart ant kedes. Pagulde i ligonine, motyvuopdami, kad rytoj ryta paziures echosk. gydytojas, dar paskyre laseline. Dar dabar pamenu, kaip užmigau glostydama ir kalbindama savo angeliuka. Ryte atsibudau tikedama kad viskas bus gerai, nes skausmo jokio nejutau, nebetepliojo. Ir stai sulaukiau vedejo, kuris mane nusivede echosk.. As jau pati pamaciusi ekrane leliuka, supratu kad... ekrane nebemirksejo tas taskelis, kuris rode plakancia angeliuko sirdute.. Nebepamenu ka jis man sake, viskas buvo aisku.. Paskui dar pora kartu pakartojo echosk, bet vel tas pats- širdute nebeplake. O dar pries diena maciau ja plakancia... Visa laime, kad palatoje gulejau ne viena, tai kažkaip padejo tvardytis. Pamenu, kaip stipriai laikiau sukandusi savo ranka, kad nepradeciau rekti.. Po po jau ant operacinio stalo, tik prisimenu asaros pilasi, o anestiozologe ramina, kad nieko cia baisaus.. Taip norejau pasakyti, kad ne proceduros bijau, beja jau antra karta, o angeliuko taip gaila, taip norejosi kuo ilgiau su juo pabuti... Bet pabudau jau tik palatoje.. Ir ta viska verianti tustuma... Liko tik ant rankos užristas elastinio binto gabaliukas, kuris laike kateteri, nuo vakarykstes laselines, kuomet galbut angeliukas dar buvo gyvas.. Vien tik tustuma. Iki antru mmm atrode, kad zeme slysta is po koju, per asaras nemaciau nieko.. Visa laime mane guode musu sunelis, jo sypsena, žodis mama.. Jis neleido palužti ir eiti pirmyn. Ir labai viskas nusvito, kai po antru mmm mano gine vel leido planuoti. Taig vel gaudom savo angeleli. Ir as pilnai tikiu, kad tas pats angeliukas pas mus sugris, tik jau si karta visam laikui Ir niekur nebepabegs
Bukim stiprios, ir kantriai laukim savo grižtanciu angeliuku.. Jie butinai pas mus sugris

Laikykis ir būk tvirta ir aš tikiu, kad mūsų prarasti angeliukai sugrįš ir mes visos džiaugsimės, kad esam .Tikiu ir labai noriu būti , o vėliau ant rankų supuoti savo mažylį. To linkio visoms Svarbiausia neprarasti tikėjimo, kad viskas bus gerai