Sveikos mergytes.
Labai uzjauciu visas, kas prarado savo angeliukus. Lygiai pries 2 menesius ir man buvo nesivystantis nestumas. Labai noriu issipasakoti, nes is tikruju man labai sunku tai pergyventi, bet ir nera tokio zmogaus, kuris galetu mane suprasti. Visos drauges siais metais susilauke savo issvajotu vaikeliu, taigi as likau viena, kuri juo neturi ir vargu ar jos gali suprasti mane. Vyras nelabai nori sia tema kalbeti, nes jam irgi skaudu. Tokio kosmaro dar nebuvau patyrusi. Mano leliukui jau buvo 17 sav. Viskas ejo labai gerai, nestumas buvo lengvas, nei pykino, nei ka. Buvau laimingiausia pasaulyje. Bet viena vakara, atsirado trupuciuko kraujo ir mes su vyru nulekem i ligonine. Mane apziurejo, nieko konkretaus nepasake, dar buvo sekmadienio naktis ir nebuvo ten normalaus daktaro. kita diena buvo nedarbo diena, taigi vel manes niekas neapziurejo. Tik seseles mane ramino ir sake, kad taip daznai buna ir nera cia ko pergyventi. As jau patikejau, nes viltis mirsta paskutine. Tik antradieni atejo ta daktare, su kuria susitariau ir apziurejus mane nustate kad vaikas nesivysto nuo 13 sav.

As negalejau patiketa, kad tai gali man nutikti, galvojau bet kas gali buti, tik ne tai:( Mane palaike visa mano seima, vyras, draugai, niekada nemaciau palatoje tiek zmoniu kiek buvo pas mane, bet nuo to man kazkaip nebuvo lengviau. maciau asaras savo mamos ir anytos akyse, tevo akys buvo raudonos, o vyras kai mane apkabino visas drebejo. Galiu pasakyti, kad tai buvo visos seimos tragedija.
Praejo 2 men. Po 1 men. prasidejo mmm ir pries 2 dienas buvau pas gine, jinai pasake, kad galiu planuoti tik po 6 men. As negaliu tiek laukti, labai nori savo mazylio. Protu suprantu, kad organizmui reikia atsistatyti, bet sirdis nenori laukti. Skaiciau, kad vienos laukia 6 men. kitos ne, idomu jeigu nelauksiu ar padides rizika?