- per skaudi tema 
. Dabar laukiuosi 5-6 sav., labai neramu, kad nepasikartotu atvejis , bet tikiuosi ir bandau save drasinti, kad si karta viskas bus gerai 
o dabar paaiskejo kad vel pastojau jau mazdaug 7-8 savaites. Labai bijojau, net pas ta daktara nuejau kuris tada mane operavo, kad patikrintu kaip ten yra. tai kolkas viskas kaip ir gerai bet rizikos yra iki 12 savaiciu perspejo. Jokiu tirimu kaip man ir nedare tada. Tik kad krauja vis tikrino, ar viskas gerai. O dabr laukiu ir gyvenu su viltim kad viskas bus gerai ir nereikes dar karta isgyventi to kosmaro Tikiuosi kita karta bus geriau. Eisiu pasiskiepyt nuo raudoniukes,nes istyre krauja ir pasake,kad neturiu to skiepo.Ar jus ka girdeje kad reikia turet sita vakcina???? 
su jusu leliukais tikrai bus viskas gerai as pati turejau nesivystanti nestuma, vaikelis zuvo 13 savo, o pastebejo, kad jau sirdele neplaka 17 sav, jausmas buvo baisus, kelio per asaras nemaciau kol grizau namo Bet dabar as esu labai labai laiminga mamyte ir turiu 8 men dukryte, antra karta pastojau po metu, saugojomes puse metu, o kita puse vis bandeme ir bandeme kol pagaliau atejo angeliukas pas mus noriu pasakyti, kad jei jau taip atsitiko, reikia tiketi, kad vistiek sulauksim tu issvajotu vaikiuku o baime visa nestuma ir mane kankino, i kiekviena apziura eidavau su drebancia sirdimi, kad tik pasakyti viskas gerai, turbut praejo ta baime tik tada kai paemiau pirma karta savo grazuole ant ranku 
6 ir 10 sav, gulejau ir ligonineje ir namuose bijojau ka daryti, ka nors pakelti,norejosi kad tik butu viskas gerai, bet turbut taip likimas nusprende duoti toki isbandyma, o dabar dave kitoki isbandyma, susilaukiau sunaus, o po 3 men vel pastojau ir greitai turesiu dar viena angelelei 
Mano istorija tokia: 2006 08 pirmas nesivystantis nestumas, 6-7sav, po to abrazija, tyrimai del galimos infekcijos, atsakymai neigiami. Saugojomes 6 men (pagal visas rekomendacijas), pastojau po pirmo bandymo, dziaugsmo buvo daug, viskas vel planuota 2007m. lapkricio men, ir....prasidejo tepliojimas, geriau Duphastona, gulejau lovoj ir nejudejau (per 2 sav. 3 kartus dare echoskopija, maciau leliuko sirdeles plakima), bet ir vel mano mazius nustojo vystytis, dabar 9sav. Sikart pasirinkau medikamentini valyma ir vel laukiu, svajoju ir bijau..Ka toliau daryt, planuot kokius tyrimus, reikia ar ne, nes treciakart nebenoriu patirt tu jausmu... Po šio liūdno įvykio dariausi tyrimą Kauno klinikose dėl antifosfolipidinio sindromo ir įgimtų trombofilijų. Atsakymai buvo neigiami, taigi gydytojai sakė, kad viskas man gerai, tik reikia kantrybės. Praėjo pusantrų metų ir dabar jau devynių savaičių 
Nors nerimo kirminėlis truputį graužia, bet tikiu, kad viskas bus gerai 
pasidariau visus tyrimus, kokie tik buvo, bet niekas nieko blogo nerodė... tai net nežinom, kodėl taip atsitiko... matyt taip buvo lemta... puse metų sakė saugotis nėštumo... saugojomės... oi, kaip lėtai tas laikas bėgo 
pastoti pavyko tik dar po pusės metų... tai man tie metai buvo ilgas ilgas laukimas, nes labai jau troškom turėti vaikutį pirmą kartą buvau pastojusi rugpjūčio 8d., o antrą kartą- rugpjūčio 2 d. 
